Evelina   |   2009-02-11

Evelina: take/2009.02.11

  
Evelina: take/2009.02.11

Brangus dienorašti, kai tik bandau Tau parašyti, kiekvienas sakinys, kurį čia nutupdau, netrukus pasišiaušia ir taip jaukiai ima prieštarauti jau kitam, jau parašytam ir net tam, kuris dar murkia galvoje. Kartais sunku susidėlioti paradoksus į visus tuos tvarkingus stalčiukus ir tą jausmą, kas ir kaip turėtų būti. Esu tikra, pažįsti tokį jausmą.

Kartais jis būna mielas ir nelabai pastebimas svetainės kampe apsikabinęs puodelį arbatos, o kartais tikrai juda nerimastingai, išvarto visus vazonėlius balkone, sujaukia paštą ir kilnoja praeinančių moterų sijonus.
Pameni, kartu klausėm D.R. ir jis ten vienoj dainoj dainuoja, kad tik aklas jūreivis pamato žemę ir tik vergas sau ieško vergų. Kartais keistas jausmas visuose įvykiuose ieškoti pamokų ir moralų. Kartais juk norisi tiesiog būti. Kartais galbūt tiesiog reikia leisti sau manyti, kad ne visi žmonės į tavo gyvenimą ateina su pamoka, iššūkiu ar žinute. Galbūt jie tiesiog kaip tie žmonės, kurie tau skambina ir vadina kitu vardu, tada suvokia, kad turbūt supainiojo numerį arba teta operatorė juos nukreipė klaidinga kryptim. Arba tiesiog, kaip sako mama, iš dyko buvimo.
 
Bet tada ir vėl prisiminiau vakar perskaitytą Šopenhauerio mintį: „When you look back on your life, it looks as though it were a plot, but when you are into it, it's a mess: just one surprise after another. Then, later, you see it was perfect.“
 
Kaip dažnai tu nori prisiminti žmones, kurių nesupranti? Kurie skauda?
 
Juk kaip sunku kartais yra tiesiog paleisti. Kad būtų lengviau. Man ir Tau. Ir juk galų gale, kaip vienas labai gražus žmogus man linkėjo, reikia didžiuotis vien tokiomis pergalėmis, kurių pasieki kovodamas pats su savimi. Nes juk „mes esame tiltas per amžinybę, nusidriekiantis viršum jūros: „patrakėliškai ieškantys malonumų, smagiai tyrinėjantys paslaptis, pasirenkantys nelaimes, triumfą, išmėginimus, neįtikėtinus sutapimus, vėl ir vėl iš naujo išbandantys save ir besimokantys mylėti, mylėti, mylėti?“ (R. Bach)
 
To Tau ir linkiu. Labanakt.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai