Mantas Petruškevičius   |   2015-02-25

Elektrinis dviratis – pigu ir greita

  
Elektrinis dviratis – pigu ir greita Jungtinėje Karalystėje yra 20 tūkstančių registruotų elektrinių dviračių.
Specialiame ekranėlyje galima reguliuoti greičio ir galios nustatymus.

Keturi ratai gerai, du – dar geriau. Būtent taip teigia vis daugiau žmonių, kasdien iškeičiančių automobilius į dvirates transporto priemones – ne tik minamus pedalais, bet ir sparčiai populiarėjančius elektrinius dviračius.

Iš viso dviračius mina trys milijonai Jungtinės Karalystės gyventojų. Iš jų trečdalis renkasi šią transporto priemonę keliauti į darbą. Dar milijonas turi motociklininko vairuotojo teises. Nors patogumo prasme automobilį sunku pakeisti, tačiau jokia kita transporto priemonė nesuteiks tiek malonumo važiuojant gražią pavasario dieną, kaip saulėje žvilgantis dviratis.
Tačiau šis straipsnis ne apie estetiką ar madą. Todėl šiek tiek paskaičiuokime ir įsitikinsime, jog dviratės transporto priemonės gali būti ne tik stilingos, bet ir sutaupyti apčiuopiamas pinigų sumas jas vairuojantiems.
 
Elektrinis dviratis
 
Vairuoti elektrinį dviratį reikia ne tik labai paprasta, bet ir smagu. Kol kas vienintelis didesnis trūkumas – vis dar didelės jų kainos: vienas tokių kainuoja nuo tūkstančio svarų. Vis dėlto, nuolatos važiuojant į darbą, per keletą metų pirkinys gali nesunkiai atsipirkti.
 
Elektriniai dviračiai turi įtvirtintą specialų ekranėlį, kuriame pasirenkami pageidaujami greičio ir galios nustatymai. Pasirinkus vidutinę galią, dalis energijos gaunama iš akumuliatoriaus, dalis – minant pedalus. Specialus, apie du kilogramus sveriantis akumuliatorius be vairuotojo pastangų geba pasiekti didžiausią 25 km/val. greitį. Būtent tokiu maksimaliu greičiu šalies keliuose leidžiama važiuoti vairuojantiems elektrinius dviračius.
 
Visiškai pakrauti akumuliatorių užtrunka mažiau nei keturias valandas ir už mažiau nei 10 pensų galima dviračiu nuvažiuoti iki 65 kilometrų.
 
Nepirkite katės maiše – išbandykite
Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje viso labo yra tik 20 tūkstančių registruotų elektrinių dviračių. Plg.: Kinijos keliuose jais važinėja absoliuti dauguma, ten jų – per 200 milijonų!
 
D. Britanijoje šių dviračių įsigyti galima keliose specializuotose parduotuvėse, tokiose kaip „Volt Bikes“ ir „The Electric Transport Shop“. Prieš įsigyjant elektrinį dviratį, rekomenduojama pasinaudoti vadinamąja test drive galimybe ir išbandyti dviratį patiems. Taip pat visoje šalyje veikia kelios dešimtys nuomos punktų, kuriuose už £25 visai dienai galite išsinuomoti vieną iš jų.
 
Elektrinių dviračių kainos prasideda maždaug nuo 1 000 svarų. Už panašią sumą galite įsigyti „Raleigh Velo XC Crossbar“ modelio dviratį. Maždaug dukart brangiau kainuoja kalnų elektrinis dviratis „Volt Alpine X“.
 
Elektriniams dviračiams galioja valstybės taikomos lengvatos. Pagal vyriausybės programą „Cycle to Work scheme“ įmanoma be vergo susigrąžinti dalį sumokėtos sumos (perkant brangesnį modelį – iki £1 000).
 
Bateriją įkrauti daugiau nei kelis kartus per savaitę, tikėtina, neprireiks, taigi išlaidos už elektros energiją neturėtų viršyti 2 svarų per mėnesį. Neprivalomai apdrausti šiuos dviračius galima per „Cycleguard“, „ Protect your Bubble“ ar „ETA“ draudimo paslaugas teikiančias įmones už £50 per metus.
Į darbą – pigesniu dviračiu
 
Tiems, kurie lieka ištikimi įprastiniams dviračiams, taip pat geros žinios. Jeigu nuvykti į darbą ir iš jo renkatės sveikesnį kelionės būdą ir minate pedalus kiekvieną dieną, galite taip pat susigrąžinti iki trečdalio dviračio kainos. Tiesa, prieš tai būtina susitarti su savo įmonės vadovu ar personalo skyriaus darbuotojais. Visoje šalyje sparčiai daugėja įmonių ir darbdavių, dalyvaujančių „Cyclescheme“ programoje, skatinančioje žmones į darbą vykti dviračiais.
 
Darbuotojo pageidavimu pagal šią programą darbdavys įmonės pinigais nuperka šiam dviratį, už kurį iš atlyginimo vienerius metus išskaičiuojamos mėnesio įmokos – panašiai kaip įsigyjant prekę išsimokėtinai. Didžiausias skirtumas yra tas, jog bendra įmokų suma per metus daug mažesnė už įprastą dviračio kainą, o ne atvirkščiai, kaip daugeliu atveju būna perkant lizingu. Mėnesio suma išskaičiuojama iš atlyginimo iki mokesčių (angl. gross salary), o kainų skirtumą sumoka valstybė, taip skatindama žmones iš automobilių persėsti ant dviračių. Išmokėjus visas 12 įmokų, po metų „žalioji“ transporto priemonė tampa darbuotojo nuosavybe.
 
Programos „Cyclescheme“ oficialiais partneriais skelbiasi per 2 tūkstančius visoje šalyje veikiančių dviračių parduotuvių. Jose galima įsigyti dviratį bei įvairius dviratininkui reikalingus priedus, kurių bendra vertė neturi viršyti 1 000 svarų sterlingų.
 
„Cyclescheme“ programos pavyzdys: įsigyjus dviratį bei reikalingų dviratininko priedų iš viso už £600, vienerius metus įmokos siekia po £34 per mėnesį. Per 12 mėnesių įmokų bendra suma – £408 (vietoje visos sumos – £600). Skirtumas padengiamas iš valstybės kompensuojamų £120 darbuotojo pajamų mokesčio, likusieji £72 – iš socialinio draudimo mokesčio.
Pasibaigus mokėjimams, galutinė išperkamoji dviračio suma (angl. sign off payment) – 3 proc., arba £42. Sumokėjus ją, dviratis tampa darbuotojo nuosavybe.
 
Geriau apsidrausti
 
Dažnai raginimus apdrausti įsigyjamą daiktą numojame ranka ir nurašome tai „nebūtinoms išlaidoms“. Perkant dviratį, draudimo klausimo palikti likimo valiai nevertėtų. Nacionalinės statistikos departamento duomenimis, iki praėjusių metų pavasario per metus Anglijoje ir Velse buvo pavogta 370 tūkst. dviračių. Vidutinė kiekvieno iš jų vertė – £233, o draudimo išlaidos beveik dešimt kartų mažesnės – apie 25–30 svarų per metus.
 
Taigi geresnio laiko persėsti ant dviejų ratų negu atšilus orams neturėsime dar metus – iki kito pavasario. Minant pedalus, galima ne tik atsikratyti streso bei vieno kito nereikalingo kilogramo, bet ir sutaupyti šimtus svarų į orą išmetamų pinigų už kurą.
 
 
  

Žymos: Mantas Petruškevičius, Transportas, Dviračiai

Komentarai

Naujausi straipsniai