Tiesa.com, Metro.co.uk   |   2019-05-10

Pertraukos tarp pamokų per trumpos ir žaloja vaikus, skelbia tyrimai

  
Pertraukos tarp pamokų per trumpos ir žaloja vaikus, skelbia tyrimai
© Pixabay.com
Nors pamokų laikas beveik nepakito, tarp jų būtinos pertraukos darosi vis trumpesnės, o tai turi itin didelės neigiamos įtakos vaikų gerovei ir jų vystymuisi

Šiandien pertraukos tarp pamokų yra gerokai trumpesnės nei prieš porą dešimtmečių, skelbia ekspertai ir priduria, kad tai turi neigiamą poveikį, mat mokiniai turi mažiau laiko, kurį galėtų skirti aktyviai veiklai ir bendravimui su bendraamžiais.

Šiandien mokyklų mokiniai beveik perpus mažiau laiko skiria žaidimams ir bendravimui su bendraamžiais, nei tai jie darė 2006-aisiais, skelbia naujausi tyrimai. 5-6 metų amžiaus vaikų pertraukos tapo net 45 minutėmis trumpesnėmis, lyginant su to paties amžiaus vaikų pertraukomis 1995-aisiais. Vyresnių vaikų – 11-16 metų amžiaus – pertraukos yra dar trumpesnės. Jos sutrumpėjo net 65 minutėmis.
Londono universiteto koledžo Edukologijos instituto atliktame tyrime buvo nagrinėjami iš 1133 pradinio ir pagrindinio ugdymo įstaigų surinkti 2017 metų duomenys. Jie buvo lyginami su 2006 ir 1995 metų duomenimis.
 
Trys penktadaliai tyrime dalyvavusių mokyklų atskleidė, kad vaikų pertraukas tarp pamokų sutrumpina dėl nederamo elgesio, kai prasižengia jų bendraklasiai arba trūksta laiko atlikti tam tikroms užduotims.
 
Tyrimo organizatoriai išsiaiškino, kad popietinę pertrauką, kurios metu galėtų atsikvėpti nuo mokslų, pabendrauti su bendraamžiais ir aktyviai praleisti laiką turi vos 15 proc. 11-16 metų amžiaus vaikų ir vos 54 proc. 5-6 metų amžiaus mokinių.
 
„Nors pamokų laikas beveik nepakito, tarp jų būtinos pertraukos darosi vis trumpesnės, o tai turi itin didelės neigiamos įtakos vaikų gerovei ir jų vystymuisi, – sakė tyrimo vadovas dr. Edas Bainesas. – Petraukos – puiki proga vaikams užsiimti aktyvia veikla, o tai labai svarbu žinant, kokia didžiulė problema šalyje yra vaikų nutukimas. Jų metu mokiniai taip pat bendrauja su savo amžiaus vaikais, o tai – būtina sąlyga norint vystyti socialinius įgūdžius, ko pamokose dažnai nemoko.“
 
1995-aisiais 13 proc. pagrindinių mokyklų teigė turinčios ilgąją pertrauką po pietų. Dabar tokią pertrauką turi vos 1 proc. ugdymo įstaigų.
 
Trumpesnės tapo ir priešpiečių bei pietų pertraukos. 1995-aisiais trečdalyje mokyklų jos tęsdavosi 55 minutes. Dabar net 82 proc. ugdymo įstaigų jos yra sutrumpintos iki 35 minučių.
„Kadaise popietinės pertraukos būdavo organizuojamos beveik visose pradinėse mokyklose, tačiau dabar toks dalykas – seniai užmirštas. Taip pat pakito ir pietų pertraukų ilgis, o tai kelia didžiulį nerimą. Vaikai beveik neturi laiko atstovėti eilėse ir neskubėdami papietauti, nekalbant apie bendravimą su kitais, aktyvias veiklas“, – sakė dr. E. Bainesas.
 
Tyrimo išvadose teigiama, kad visos ugdymo įstaigos turėtų apsvarstyti galimybę prailginti pertraukas tarp pamokų ir ateityje jų nebemažinti.
 
  

Žymos: Švietimas, Mokslas, Mokyklos, Vaikai, Vaikų gerovė, edukacija, pertraukas

Komentarai

Naujausi straipsniai