Mantas Petruškevičius, ekonomistas   |   2012-03-30

Iš valdžios lūpų – geros naujienos dirbantiems gyventojams

  
Iš valdžios lūpų – geros naujienos dirbantiems gyventojams G.Osborne\\\'as paskelbė apie pakeistus mokesčius dirbantiesiems.

Praėjusioji savaitė Jungtinės Karalystės ekonominiame gyvenime buvo viena iš svarbiausių, jeigu ne pati svarbiausia per šiuos metus – mat buvo paskelbtas šių metų šalies biudžetas su šūsnimi naujų nutarimų, turėsiančių daugiau ar mažiau įtakos visiems be išimties šios šalies gyventojams.

Svarbiausius iš jų apžvelkime detaliau ir paskaičiuokime, kokios įtakos, teigiamos ar neigiamos, jie gali turėti kiekvienam: tai neapmokestinamojo pajamų minimo padidinimas bei akcizai degalams, tabakui ir alkoholiui.
Ekonomika atsistato
 
Iždo kancleris George’as Osborne’as biudžeto pristatymą pradėjo trumpai apžvelgdamas bendrus šalies ūkio rodiklius. Jie nuteikia išties optimistiškai. Naujausiais duomenimis, šiemet Jungtinės Karalystės ekonomikos augimas numatomas spartesnis nei buvo prognozuota anksčiau: ūkis šiemet turėtų augti 0,8 proc., – kiek daugiau nei buvo planuota (0,7 proc.). Suprantama, kad toks skirtumas gali pasirodyti nieko vertas, turint omenyje realią paklaidos tikimybę, tačiau tai iškalbingas ženklas, jog valdančioji koalicija eina teisingu keliu ir sėkmingai vykdo užsibrėžtus tikslus. Kitąmet bei 2014-aisiais laukiama kiek spartesnės plėtros: atitinkamai 2 ir 2,7 proc. Per ateinančius dvejus metus įgavus pagreitį, nuo 2015-ųjų jau prognozuojami beveik ikikriziniai augimo tempai, apie 3 proc.
 
Kito svarbaus ekonominio rodiklio – kainų augimo, arba infliacijos – kitąmet taip pat tikimasi mažesnės: nuo šiųmetinių 2,8 proc. iki 1,9 proc.
 
Trumpai užsiminus apie euro zoną ir padėtį kontinente, tamsių debesų kur kas daugiau, ir akivaizdu, jog ne viskas ten einasi pagal planą, augimo prognozėms euro zonoje sumažėjus nuo 0,5 iki –3 proc.
Kitas, mums iš visų bene aktualiausias rodiklis – nedarbas – į ūkio augimą, kaip visuomet, yra linkęs reaguoti pavėluotai, velkasi jam iš paskos. Jis visuomet yra tikslesnis atspindys tos padėties, kuri buvo vakar, nei to, kaip yra šiandien. Prognozuojama, jog šiemet nedarbo lygis šalyje pasieks 8,7 proc. piką, po kurio per keletą ateinančių metų turėtų nuolat mažėti iki 6,3 proc. 2016-aisiais.
Mažesni mokesčiai dirbantiesiems
 
Kaip vieną svarbiausių G. Osborne’o pristatytų numatomų pokyčių išskirčiau neapmokestinamojo pajamų minimumo (angl. Personal Income Tax Allowance) ribos padidinimą kitąmet 1100 svarų sterlingų – iki 9205 £. Tai išties puikios žinios visiems dirbantiems ir mokesčius mokantiems šalies gyventojams. Nuo kitų metų balandžio įsigaliosianti pataisa reikš, jog jūsų uždirbti pirmieji 9205 svarai nebus apmokestinti pajamų mokesčiu. Taigi, jeigu jūsų oficialios pajamos iki mokesčių per metus nesiekia 41 450 £ ir esate priskiriamas prie „Basic Rate Taxpayer“ mokestinės kategorijos kartu absoliučia dauguma dirbančiųjų, asmeninis biudžetas pasipildys 170 £ per metus.
 
Jeigu jūsų metinės pajamos kitąmet vis dėlto bus didesnės nei 41 450 £, tokiu atveju pateksite į 40 proc. pajamų mokesčio mokėtojų ribas. 2012/2013 mokestiniais metais ši riba dar taikoma 42 475 £ uždarbiui. Šioje vietoje verta stabtelėti ir pastebėti vieną iš kertinių šiemetinio biudžeto aspektų, t. y. pajamų mokesčio perskirstymo pokyčius. Tas faktas, jog didžiausias pajamas (per 150 000 £) per metus uždirbantys asmenys nuo kitų metų mokės ne 50 proc., o 45 proc., bei neapmokestinamojo minimumo ribos padidinimas kanclerį privertė pasidairyti būdų, kaip būtų galima bent iš dalies kompensuoti papildomas šalies biudžeto išlaidas.
 
Kaip paaiškėjo, didžiausią šių išlaidų dalį padengs didesnes nei vidutines bei aukštas pajamas gaunantys asmenys. Vis dėlto teigti, jog socialinio teisingumo skalė pakrypo dirbtinio socialinės nelygybės didinimo link tikrai nebūtų galima, tai nebūtų tiesa. Kancleriui G. Osborne’ui ir visai valdančiajai koalicijai jau dabar matyti, jog „50p Tax“ nebuvo vykusi idėja, nes planas iš šio mokesčio surinkti papildomus 3 mlrd. svarų taip ir nepavyko, buvo surinkta tik trečdalis šios sumos.
Taip įvyko dėl to, jog pastarojo mokesčio taikinys – finansų sektoriaus darbuotojai, daugiausiai iš „kvadratinės mylios“, t. y. Londono Sičio, paprasčiausiai pasirinko darbą kitose pasaulio finansų sostinėse, kuriose mokesčiai ne taip skaudžiai kandžiojasi. Taip pat dalis įmonių bei korporacijų nutarė pakeisti veiklos registravimo vietą ir perkėlė savo buhalterinius įsipareigojimus į kitas šalis, nors biurus paliko Londone.
 
Brangsta alus ir cigaretės
 
Kiti svarbūs mūsų laukiantys pokyčiai – tai didesni akcizai degalams, cigaretėms, bei alkoholiui. Akcizas degalams (3,02 penso už litrą), kaip ir buvo planuota seniau, įsigalios nuo rugpjūčio 1 dienos. Akcizo tabakui padidėjimą 5 proc. aukščiau infliacijos lygio rūkantieji pajuto iškart po biudžeto priėmimo – jau kitą dieną vienas cigarečių pakelis vidutiniškai pabrango 37 pensais.
 
Planuoto kainų kilimo neišvengs ir alkoholio vartotojai. Akcizui padidėjus 2 proc. virš infliacijos ribos, vidutinė pinta alaus turėtų pabrangti apie 5 pensus. Taigi, jeigu išgeriate po 1 pintą alaus per savaitę, per metus papildomų išlaidų turėsite 1,1 £, jeigu po penkias arba dešimt – atitinkamai 5,53 £ ir 11,07 £. Dar skaudžiau per kišenę akcizai turėtų kirsti rūkaliams: per savaitę surūkantiems po 3 pakelius tai kainuos papildomus 38,87 £ per metus, surūkantiems po pakelį per dieną –90,70 £.
 
Taigi tokie yra svarbiausi G. Osborne’o paskelbti biudžeto nutarimai ir pokyčiai. Na, o patį šiemetinį biudžetą galima pavadinti 2010–2011 metų biudžetų, kuomet buvo priimti skaudžiausi diržų veržimosi nutarimai, seka. Kaip parodė ateitis, jie buvo neišvengiami. Tačiau visi svarbiausi pokyčiai nebūna lengvi trumpuoju laikotarpiu ir tik ilgainiui pradeda nešti dividendus. Netrukus turėtume juos išvysti.
  

Žymos: Mantas Petruškevičius, Mokesčiai, Biudžetas

Komentarai

Naujausi straipsniai