Ridas Jasulionis, \"Atgimimas\"   |   \"Atgimimas\"   |   2012-10-09

Dilema prieš dar vieną brangią žiemą

  
Dilema prieš dar vieną brangią žiemą Ridas Jasulionis

Tai, kad Vyriausybė, likus 10 dienų iki Seimo rinkimų, paskelbė inicijuojanti ieškinį prieš „Gazpromą“ Stokholmo arbitraže, jos kritikai pavadins rinkimų kampanijos dalimi. Iš dalies jie bus teisūs. Gali būti, kad, priimant sprendimą dėl to, kada paskelbti apie ieškinį, Vyriausybėje buvo paskaičiuota ir apie kuo artimesnę, bet ne per daug priartėjusią prie rinkimų sek­madienio, datą. Tačiau santykių su dujų monopolistu dinamika rodo, kad pats sprendimas kelti ieškinį nėra rinkimų šou dalis.

 Vos prieš pusantrų metų „Gazpromas“ rašė grasinančius laiškus Seimo nariams, menkindamas Vyriausybę ir siekdamas sau palankių balsavimų. Tada Lietuva išsiuntė „Gazpromui“ pranešimą dėl 2004 m. sudarytos „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties pažeidimo – dėl neteisinga kaina Lietuvai tiekiamų dujų. Pagal tą pačią sutartį šis veiksmas ir buvo įžanga į galimą ginčo svarstymą Stokholmo arbitraže.
Vėliau pradėjo keistis ne tik „Gazpromo“ retorika, bet ir derybininkų lygis. Į Lietuvą, pasiprašęs vizito, atvyko pats „Gazprom export“ vadovas Aleksandras Medvedevas. Dar vėliau – šią vasarą – „Gazpromas“ sutiko su iš dalies jam priklausančių „Lietuvos dujų“ veiklų atskyrimu pagal ES trečiąjį energetikos paketą. Tačiau į jokias kalbas dėl „politinės“ kainos už dujas sumažinimo rusų energetinės ir politinės ekspansijos instrumento atstovai taip ir nesileido.
 
Taigi, naudoti paskutinį ginklą – Stokholmo arbitražo kozirį – kol vyko kažkas panašaus į derybas ir nuolaidas, Lietuvos Vyriausybė negalėjo. Tik pastaruoju metu, kai paaiškėjo, kad sinchroniškas Lietuvos ir Europos Komisijos antigazprominis, antimonopolinis veikimas nė kiek nekeičia Kremliaus (ir „Gazpromo“) vadovų noro plėšikiškomis kainomis bausti nepaklusniuosius „klientus“, kai pats Vladimiras Putinas viešai pakartojo, kad tie, kas nori pigesnių dujų, tegu mažina jų akcizus, nebeliko abejonių dėl „Gazpromo“ planų laikyti maksimalią dujų kainą Lietuvai iki pat pabaigos, iki to momento, kai terminalas Klaipėdoje pradės dujinti suskystintas, jūra atgabentas dujas ir tiekti jas Lietuvos vartotojams.
 
Panašu, kad V.Putinas, kuris neseniai pasirašė dekretą, kad dėl dujų kainų dabar galima derėtis tik su juo asmeniškai, planuoja tokiu būdu ne tik keršyti jo interesų nepaisančiai Lietuvos Vyriausybei, ne tik uždirbti keletą papildomų milijardų, bet ir, palankiai susiklosčius aplinkybėms, žymiai padidinti politinę įtaką Lietuvoje. Iki maksimumo užkeltos dujų kainos ir su jomis susijusios būsimo šildymo sezono išlaidos kuria palankų foną nuolaidomis apdovanoti „teisingą“ rinkimų Lietuvoje nugalėtoją. Kam nors iš opozicinių partijų, ne kartą pademonstravusių savo pasirengimą atsisakyti strateginių šalies energetinio saugumo projektų, laimėjus rinkimus, pakaktų tik keleriems metams nutolinti, pvz., trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo terminą ir štai tau – pigesnės dujos visai žiemai, o neapsakoma dalies tautos meilė – dar ilgiau.
 
Pasirinkdama ne laukti, o veikti Vyriausybė ne tik elgėsi kaip savo teises žinantis ir gerbiantis tarptautinis veikėjas, bet ir užbėgo tokiam galimam „politinių“ nuolaidų planui už akių. Bet kokia kita Vyriausybė po rinkimų apsisprendusi daryti strategines nuolaidas „Gazpromui“ už pigesnes dujas vienai žiemai, turėtų, visų pirma, atsiimti ieškinį iš Stokholmo arbitražo. Tai reiškia, kad dėl trumpalaikės naudos būtų aukojama galimybė nuoseklumu ir kantrumu prisiteisti iš plėšiko, kurio plėšikavimui ateina galas, visus neteisingai iš Lietuvos vartotojų išluptus milijardus. Scenarijaus pasirinkimas – pačių vartotojų rankose.
 
  

Žymos: Ridas Jasiulionis, Mokesčiai,

Komentarai

Naujausi straipsniai