Viktorija Rinkevičiūtė   |   2015-04-19

Aukščiausiasis teismas apsisprendė dėl vaiko išlaikymo užsienyje

  
Aukščiausiasis teismas apsisprendė dėl vaiko išlaikymo užsienyje Vienam iš tėvų nusprendus išsivežti vaiką į užsienį, kitas ten jo pilnai išlaikyti neturi.
Likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tevui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šiios priežasties padidėusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius.

Lietuvos aukščiausiasis teismas priėmė išsiskyrusioms poroms, kurių atžalos su vienu iš tėvų gyvena užsienyje, itin svarbų sprendimą. Teismas išaiškino, kuris iš tėvų vaiko išlaikymui turi skirti daugiau pinigų, jei mažasis gyvena brangesnėje šalyje.

Lietuvos teismai nagrinėjo su vaiku Belgijoje gyvenančios mamos prašymą iš Lietuvoje likusio tėčio priteisti išlaikymą vaikui: 347,54 eurų kas mėnesį bei įsiskolinimą už trejus metus – 12 511,59 eurų.
„Nepilnametis vaikas su mama gyvena užsienyje, šalyje, kur tam tikros paslaugos yra brangesnės negu Lietuvoje. Vaiko mama pagal aukštesnį pragyvenimo lygį užsienio valstybėje gauna ir didesnį, negu Lietuvoje, atlyginimą. Iniciatyva išvažiuoti gyventi į užsienio valstybę su nepilnamečiu vaiku buvo mamos, vaiko tėvas tokiam mamos sprendimui nepritarė,” – bylos aplinkybes „Tiesai” aiškino šeimos teisės specialistas advokatas Mindaugas Vaičiūnas.
 
Aukščiausiasis teismas sprendė, kuriam iš tėvų priklauso didesnė finansinė atsakomybė išlaikyti vaiką tada, kai vienas iš tėvų jį išsivežė gyventi į brangesnio pragyvenimo lygio nei Lietuva šalį.
 
Kai teismas bando nustatyti nepilnamečio vaiko išlaikyo dydi, anot teisininko, jis atsižvelgia į̨ tai, kad nustatytas iš̌laikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas ir būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui taip pat turi būti sudarytos sąlygos lankyti būrelius, lankytis sporto ir kultūros renginiuose, vykti į stovyklas ir kitaip lavinti gabumus.
 
Kai teismas nustato vaiko poreikių dydį pinigine suma, teisėjai sprendžia, kaip išlaidas paskirstyti tėvams.
Tačiau teismas negali paskirti didesnio vaiko išlaikymo, nei leidžia tėvų turtinė padėtis.
 
„Išnagrinėtos bylos specifika yra ta, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies buvo nulemtas aplinkybės, kad vaikas su mama gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje,” – teigė advokatas ir pridūrė, kad teismas atsižvelgė į faktą, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienyje.
 
Kaip „Tiesai” teigė M. Vaičiūnas, teismas nusprendė, kad tada, kai vaiką į užsienį nuspredė išsivežti abu tėvai, jie per pusę ir dalinasi jo padidėjusias išlaikymo išlaidas.
 
„Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius,” – paaiškino advokatas.
 
Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad jei vienas iš tėvų sąmoningai išsiveža vaiką gyventi į užsienį, jis taip pat turi dengti dalį padidėjusių atžalos išlaikymo brangesnėje valstybėje išlaidų. Mat gyvenant Lietuvoje vaiko išlaikymas būtų pigesnis ir gimtinėje likusiam vienam iš tėvų vienam dengti išlaikymo skirtumą būtų nesąžininga.
 
„Likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius,” – rašoma teimo nutarime.
 
 
  

Žymos: Viktorija Rinkevičiūtė, Vaiko išlaikymas, Aukščiausiasis teismas

Komentarai

Naujausi straipsniai