Raimonda Kubiliūtė   |   2010-05-08

Londono pramogos vaikams. Nemokamai!

  
Londono pramogos vaikams. Nemokamai!

Didžiosios Britanijos sostinėje netrūksta užsiėmimų mažyliams. Yra dramos, dainavimo, dailės, sporto būrelių, plaukimo pamokų, gausu parkų ir įspūdingų žaidimų kambarių. Tačiau šios pramogos gerokai patuština tėvelių piniginę. O štai TIESA aptiko alternatyvą – nemokamas pramogas vaikams!

-->

Didžiosios Britanijos sostinėje netrūksta užsiėmimų mažyliams. Yra dramos, dainavimo, dailės, sporto būrelių, plaukimo pamokų, gausu parkų ir įspūdingų žaidimų kambarių. Tačiau šios pramogos gerokai patuština tėvelių piniginę. O štai TIESA aptiko alternatyvą – nemokamas pramogas vaikams!

 Kunigas – mamų ir vaikų draugas

Viena tokių vaikų žaidimų grupių, pavadinta „Belltots“, įsikūrusi pietryčių Londone, Bellinghamo rajone. Du kartus per savaitę čia renkasi mamos su vaikais iki penkerių metų.

Bažnyčios aplinka labiau primena vaikų darželį nei maldos namus, mat mažyliams čia nieko netrūksta. Kiekvieną antradienį ir penktadienį dvi valandas šioje bažnyčioje šurmuliuoja mažieji ir plepa mamos.

Dešimtą ryto kunigas Raymondas atveria maldos namų duris ir laukia mamų su vaikais. Atvykusios mamos iškart skuba į virtuvę, ruošia kunigo nupirktus užkandžius ir dengia stalą pusryčiams. Kunigas tuo metu su vaikais dainuoja daineles, moko juos šokti, o vėliau, kol vaikai žaidžia, bendrauja su mamomis ir pilsto joms kavą!

Už tokį smagų pasibuvimą kaskart mokamas simbolinis tik 1,5 svaro mokestis. Už tuos pinigus bažnyčios vadovas perka šviežią maistą vaikams ir jų mamoms.

TIESA pakalbino bažnyčios ir vaikų grupės vadovą Raymondą Singhą, norėdama daugiau sužinoti, kaip kilo mintis bažnyčioje rengti tokius pasibuvimus mažyliams.

 Užsiėmimai be religinio prieskonio  

– Kada ir kaip gimė idėja įkurti tokią vaikų grupę?

Dar 1997 metais su kolegomis ėmėme svarstyti, ko labiausiai trūksta mūsų rajone. Nusprendėme, kad reikėtų suburti vaikų ir mamų grupę. Su viena savanore mama ir jos dukra pradėjome įgyvendinti šį sumanymą.

Iš pradžių vaikų rinkosi nedaug, o šiandien kartais tenka ant durų kabinti lentelę, kad grupė pilna (šypsosi – aut. past.). Anksčiau susitikimus rengdavome tik kartą per savaitę – penktadieniais. O netoliese esanti bažnyčia ėmė organizuoti panašią grupę antradieniais, tačiau po kurio laiko bažnyčią uždarė remontui. Tuomet iš ten vaikai perėjo pas mus ir pasiliko ilgam – iki šiandien. Taigi jau keletą metų užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais po dvi valandas.

Kodėl užsiėmimus gali lankyti tik vaikai iki penkerių metų?

Pagal įstatymus, už vaikus iki penkerių metų atsakingos pačios mamos ir juos čia atvedančios auklės. Jei ateitų vyresni, visa atsakomybė kristų ant mano pečių, o tai būtų pernelyg sudėtinga. O dabar aš tik privalau užtikrinti saugią aplinką, jaukią atmosferą, bet nesu tiesiogiai atsakingas už grupę lankančius vaikus.

Kiek dažniausiai susirenka vaikų?

Ateina apie 20–25. Per Šv. Kalėdų renginius susirenka net iki pusšimčio. Kartais vos sutelpame. 

Ar tikrai jūs pats perkate maistą?

Taip. Kiekvienam užsiėmimui nuperku, o mamos padeda paruošti. Anksčiau nebuvo jokio mokesčio, tačiau dabar renkame simbolinę sumą, už kurią ir perku šviežią maistą. Visada turiu visus kvitus, kad būtų galima pasižiūrėti, kas ir kiek kainavo, ir įsitikinti, kad iš mamų surinkti pinigai tarnauja tik jų pačių ir jų vaikų labui.

Ruošiame sveiką pusryčių stalą, ant kurio visada yra tik naudingi produktai: vaisiai, duona, sūris, mėsa. Stengiamės, kad vaikai nuo mažumės pratintųsi sveikai maitintis. Be to, dažnai mamos skundžiasi, kad vaikai mažai valgo, neturi apetito, tačiau per mūsų pusryčius stalas greitai ištuštėja. Ko gero, tai, kad aplinkui valgo daug vaikų, žadina mažylių apetitą – jie mielai sėda prie stalo.

Kai atšyla orai, išsinešame į lauką ant žolės krūvas žaislų, pramogaujame gryname ore. Tačiau pusryčiauti sugrįžtame į vidų, tiesiame stalą ir valgome viduje, mat norime užtikrinti švarą ir saugumą.

Jūs mokote vaikus dainuoti?

Anksčiau ir mamos vesdavo dainavimo pamokėlę, tačiau pastaruoju metu aš tuo užsiimu. Vaikams patinka dainuoti, o ir aš prisimenu savo vaikystės daineles. Turiu visą knygutę. Jei kartais manęs nebūna, mamos sako, kad vaikai liūdi, nes jie jau prisirišę prie manęs.

Kas jus pavaduoja, kai negalite dalyvauti?

– Apmokau mamas savanores, kurios, kai reikia, pakeičia mane. Yra mamų, kurios paaugusį vaiką išleidžia į mokyklą, tada susilaukia kito mažylio ir vėl lanko mūsų grupę. Taigi esame labai artimi – pagalbos niekada netrūksta. Būna, kad tenka išvykti į laidotuvių ceremoniją ar į kokį susitikimą, bet visada žinau, kad mane kas nors pavaduos.

Man liūdna, kai negaliu dalyvauti kurį antradienį ar penktadienį, nes čia tikrai smagu. Į grupę ateina daug vienišų mamų, kurioms neretai reikia patarimo, jos nori išsikalbėti, išsipasakoti. Visada išklausau. Be to, daugelis mamų vaikų neveda į darželį, todėl ir mažyliams, ir joms pačioms trūksta bendravimo. Atėjusios čia visa tai randa.

– Iš kokių šalių susirenka mamos?

Iš viso pasaulio! Reikėtų pridurti, kad tokie susitikimai naudingi ne tik vaikučiams, bet ir jų mamoms. Juk bendraudamos jos mokosi kalbos, sužino apie kitas kultūras, susiranda draugių iš viso pasaulio. Šiuo metu mūsų grupėje yra mamų iš Lenkijos, Kinijos, Maroko, Korėjos, Anglijos, Alžyro ir kitų pasaulio kampelių. Tiesa, buvo ir viena lietuvė, tačiau neseniai išsikraustė kitur gyventi ir mūsų grupės nebelanko.

Susitikimai vyksta bažnyčioje, bet užsiėmimai – be religinio prieskonio. Kodėl?

Atsakymas labai paprastas. Vaikų grupė veikia tik du kartus per savaitę po dvi valandas, todėl visas dėmesys nukreiptas į vaikus ir jų ugdymą. Tai labiau socialinis projektas, kuris tik vyksta bažnyčioje. Be to, kaip jau minėjau, susirenka mamos iš viso pasaulio, natūralu, kad jos išpažįsta skirtingas religijas. Taigi mes tai darome sąmoningai, nes gerbiame visus, kurie čia ateina.

 Narių atsiliepimai

Anglė Anna Williams savo sūnų Raphaelį į vaikų grupę „Belltots“ veda jau dvejus metus. Ji apgailestavo, kad pradėjusi dirbti čia nebegali taip dažnai ateiti, tačiau sūnų į grupę veda jos brolis Tomas Giddensas. „Su sūnumi lankėme vaikų centrą, ir man pasakė, kad netoliese esančioje bažnyčioje vyksta tokie užsiėmimai. Nuėjau ir labai patiko. Čia sutikau mamų iš viso pasaulio, suradau bičiulių. Man labai patinka pabendrauti su Raymondu, jis – puikus žmogus“, – pasakojo Raphaelio mama.

Anglė Jade Buxton, dirbanti aukle ir prižiūrinti berniuką Otį, į užsiėmimą atėjo pirmą kartą. „Mano mama, taip pat dirbanti aukle, pasakė apie šią grupę, tad nusprendžiau atvesti savo prižiūrimą vaiką. Tikrai labai patiko: netrūksta žaislų vaikams, smagiai pabendravau su kitomis mamomis. Žodžiu, tikrai ateisime dažnai“, – šypsojosi aukle dirbanti mergina.

Iš Maroko kilusi Amal El Hafi, dirbanti savanore, grupę lanko jau dvejus metus. „Esu musulmonė, tačiau nesivaržau su sūnumi Alessandro ateiti į bažnyčią, kurioje vyksta tokie šaunūs susitikimai. Džiaugiuosi galėdama padėti Raymondui ir būdama mūsų grupės dalimi. Čia tikrai puikiai praleidžiame laiką. Esu tikra, kad dar ilgai kiekvieną antradienio ir penktadienio rytą kelsimės ir skubėsime į bažnyčią“, – sakė moteris.

 Beata Nicholson:Esu nuolatinė narė“

Londono šiaurėje gyvenanti ir du vaikus auginanti žinoma meilės emigrantė, buvusi televizijos laidų vedėja, knygos apie kulinariją autorė Beata Nicholson tikino besidžiaugianti savo rajono bažnyčioje vykstančiais užsiėmimais.

„Kol mano dukra Izabelė nelankė darželio, nuolat keliaudavo į užsiėmimus bažnyčioje, tačiau dabar pagrindinis dalyvis – mano sūnus Jurgis, kuriam tik dveji“, – sakė Beata. Tokią grupę aktyvi lietuvė su vaikais lanko jau nebe pirmus metus, dar ir savanoriauja.

Beata apie jos rajone įsikūrusią vaikų žaidimo grupę sužinojo iš vietinių mamų, su kuriomis susipažino persikėlusi gyventi į naują rajoną. „Tai vyksta visame Londone, tik reikia susirasti artimiausią bažnyčią arba bendruomenės centrą, kurio darbuotojai mielai suteiks visą informaciją. Aš su sūnumi į bažnyčios grupę einu dukart per savaitę, praleidžiame ten po dvi valandas. Žinoma, Londone gausu visokių užsiėmimų vaikams, tačiau jie nepigiai kainuoja. O šioje grupėje mamos, kurios gali, paaukoja po 20 centų ar po svarą. Kas neturi, gali visai neduoti. Aš ten sutikau puikių moterų, kurios tapo bičiulėmis, o mūsų vaikai susibendravo“, – įspūdžiais dalijosi B. Nicholson. „Tikrai kiekvienai mamai rekomenduočiau įsijungti į artimiausios žaidimų grupės bažnyčioje veiklą – bus smagu“, – pridūrė moteris.

Naudinga informacija

Jei netoliese panašūs užsiėmimai bažnyčioje nevyksta, šalia esančiame vaikų centre ar bendruomenės namuose gausite informacijos apie įvairius būrelius ir kitus užsiėmimus.

Naudinga nuoroda – www.netmums.com. Šiame puslapyje rasite jūsų rajone esančius vaikų centrus, būrelius ir daugybę kitos naudingos informacijos mamoms, gyvenančioms ne tik Londone, bet ir visoje Anglijoje.

 

  

Komentarai

Naujausi straipsniai