Mantas Petruškevičius   |   2014-07-29

Kaip gyvena „Ryanair“?

  
Kaip gyvena „Ryanair“? Nepaisant sulėtėjusių apsukų, „Ryanair“ vis dar ruošiasi plėtrai.

Šiais laikais mažai tokių kelionių mėgėjų, bent kartą gyvenime nesinaudojusių pigių skrydžių paslaugas teikiančių aviakompanijų paslaugomis. Skrendant iš Anglijos ar Lietuvos oro uostų pigesnių alternatyvų šiems vežėjams sunkiai besurastume.

Taigi ten, kur yra paklausa, visuomet atsiras ir pasiūla. Tą puikiai įrodo ir pigių avialinijų, šiandien skraidinančių keleivius iš Lietuvos, pavyzdys. Vienas toks žmogus ir jo kompanija kuo puikiausiai išnaudoja dar tik besiformuojančią avialinijų rinką Lietuvoje ir, galima sakyti, visoje ES priklausančioje Rytų ir Centrinėje Europos dalyje. Tai – apsukriausiu airių verslininku tituluojamas Michaelas O’Leary ir jo valdoma „Ryanair“.
Valgydinti neketina
 
Drąsiai galima teigti, jog be šios charizmatiškos asmenybės neturėtume progos skristi tokiu „Ryanair“, kokiu skraidome nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 2004–aisiais. Kad suprastume šią aviakompaniją ir efektyviau išnaudotume jos teikiamas ir, kas dar svarbiau, atpažintume neteikiamas paslaugas, atidžiau pažvelkime, kaip jos veikia.
 
Tam, kad negaištume laiko įtikinėdami registracijos darbuotoją, jog skrydžiui tikrai esame užsiregistravę internetu, o tą patvirtinantį bilietą esame tikrai atsispausdinę, tik pamiršome kartu su visa pinigine namuose; arba 500 gramų viršijus rankiniam bagažui numatytą 10 kilogramų svorį, turime arba išmesti savo nešiojamąjį kompiuterį lauk, arba susimokėti už papildomą kilogramą. Tokiu ir begale panašių atveju papildomai nesusimokėję, išskristi su „Ryanair“ tiesiog negalėsite, ypač ateityje, nes šios avialinijos ketina apmokestinti praktiškai visas papildomas paslaugas.
 
Ne per seniausiai M. O’Leary spaudos konferencijoje pusiau juokais, pusiau rimtai buvo dar kartą paklaustas, ar savo lėktuvuose vis dar ketina išmontuoti vieną iš dviejų tualetų, vietoje jų įrengti 6 papildomas keleivių vietas ir dar apmokestinti 1 svaro mokesčiu vienintelį likusį, neatmetė tokių planų. Vėliau, paklaustas, ką tokiu atveju daryti su kartas nuo karto pasitaikančiais maistu apsinuodijusiais keleiviais, O’Leary mestelėjo: „Na, mes neketiname valgydinti savo keleivių, todėl tokių problemų iškilti neturėtų.”
 
Nepaisant sulėtėjimo – optimistiški planai
 
Nors teisiškai ir praktiškai tokie ir panašūs pasisakymai neturi daug vilties būti įgyvendinti, jie kompanijai sukuria puikią nemokamą reklamą. Neturintiems „subtilaus humoro jausmo” tai nuolat sukelia neigiamą reakciją. Prieš keletą metų netgi buvo įkurta pasipiktinusių keleivių organizacija „Nekenčiu Ryanair” („I hate Ryanair” angl.) bei „Ryanair: nekenčiamiausios pasaulio avialinijos” („Ryanair: World’s Most Hated Airlines” angl.)
Tačiau tai tuo metu nesutrukdė ir toliau skaičiuoti milijoninius pelnus. Pernai situacija jau kiek pasikeitė, kai buvo daug kam netikėtai pranešta apie nelauktus nuostolius. Tapo akivaizdu, kad didžiausi konkurentai „Easy Jet“ ir „Wizz Air“ vis sparčiau mina ant kulnų, o tam nemažai įtakos turėjo būtent agresyvus tonas ir nesiskaitymas su klientų lūkesčiais.
 
Nepaisant laikinų nuostolių, „Ryanair“ paskelbė apie didžiulius plėtros planus: per artimiausią dešimtmetį užsibrėžta didinti keleivių skaičių nuo dabar esamų 72 milijonų per metus iki 120 – 130 mln. Be to, per tą patį dešimties metų laikotarpį planuojama dabartinę 270 „Boeing 737-800“ keleivinių lėktuvų bazę praplėsti naujais 300 oro lainerių. Įgyvendinus ambicingus planus „Ryanair“ taptų viena iš didžiausių avialinijų pasaulyje. Pastaruoju metu vyksta derybos tiek su „Boeing“, tiek su konkurentų „EasyJet“ naudojamų „AirBus“ tiekėjais.
 
Negana to, pastaruoju metu vis garsiau užsimenama apie pirmąjį biudžetinių avialinijų skrydį per Atlantą. Jeigu planai taptų realybe, prisibeldimas į Jungtinių Amerikos Valstijų oro vežėjų rinką šiai kompanijai prilygtų naujų aukso klodų atradimui.
 
Keleiviai – ne pirmoje vietoje
 
Žiūrint iš komercinio taško, M. O‘Leary sukūrė genialų pardavimų modelį, kuris sąmoningai erzina šių oro linijų skeptikus ir „ant ribos“ svyruojančius keleivius. Kad ir kaip keistai tai skambėtų šiuolaikinio verslo pasaulyje, kuriame klientas yra Dievas ir jo žodis visuomet bus paskutinis, „Ryanair“ taip atsikrato ir įkyrių klientų, įpratusių prie kokybiško kitų avialinijų teikiamo aptarnavimo. Tačiau šių klientų nelaimei, „Ryanair“ yra pasirinkusios kitą, visiškai priešingą nei įprasta verslo modelį, kuris šias avialinijas ir daro išskirtinėmis.
Atsikratydamas įkyrių ir turinčių polinkį veltis į teisinius ginčus viduriniosios klasės klientų, M. O‘Leary mažina riziką (žinoma, jos visiškai neeliminuodama) veltis į neišvengiamai pasitaikančias begales teisinių ginčų su įnoringais keleiviais, kuriais „pasigirti“ gali tuzinas kitų avialinijų ir taip gaišti begales resursų, jėgų ir, dar svarbiau - brangaus laiko.
 
Kelias nesivelti į tai – nuo kompensacijų nemokamais viešbučių kambariais, pasirinktų skrydžių iki tūkstantinių išmokų – taip pat nemažai kainuoja. „Ryanair“ yra paskaičiavusi, jog ilguoju laikotarpiu daug pigiau formuoti minimalius keleivių poreikius, taip atsirenkant atitinkamą kantrumu pasižyminčią klientų grupę ir juos kartas nuo karto maloniai nustebinant mažomis netikėtomis smulkmenomis. Šioje vietoje kaip niekada tiktų angliškas posakis „underperform and overachieve“. Tiesa, kartais tai daroma kiek primityvokai: tarkime, lėktuvo keleivius nemokamai prieš Kalėdas apdalijant metiniu kalendoriumi, kuriame puikuojasi nuotraukos su pusnuogėmis stiuardesėmis ant Kalėdų senelio – M. O‘Leary – kelių.
 
Misija – Rytų Europa?
 
Lietuvoje „Ryanair“ aktyvią veiklą vykdo nuo 2004 – ųjų. Be abejonės, ši Vakarų Europoje prieštaringai vertinama įmonė Lietuvoje nuveikė didelį darbą, nepabijokime to, vis dėlto prisidėdama prie šalies ūkio plėtros, o ne padėdama jį griautį.
 
Pabaigai, šį kartą paliekant emigracijos temą nuošalyje, į kurios augimą ši „Ryanair“ genialiai reaguoja nuo pat savo veiklos pradžios Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje, nemažą dalį išvykusiųjų ji taip pat sėkmingai ateityje parveš namo. O iki tol sėkmingai vykdys savo misiją Rytų Europoje ir, kas žino, gal netrukus į Niujorką galėsime nuskristi taip pat paprastai, kaip į Londoną.
 
 
  

Žymos: Ryanair, Mantas Petruškevičius, Pigūs skrydžiai

Komentarai

Naujausi straipsniai