Sigita Limontaitė   |   2013-10-31

Anglijos miestuose - kova su lapėmis ir voverėmis

  
Anglijos miestuose - kova su lapėmis ir voverėmis Miesto lapės dažnai sudrasko naminius gyvūnus, tad patariama laikyti juos uždarytus.

Lietuvoje laukinius gyvūnus įpratę matyti tik gamtoje, į Angliją atvykę lietuviai nustemba pastebėję, kad didžiųjų miestų gatvėmis nieko nebijodamos šlaistosi lapės, o medžiais šokinėja voverės ir artinasi prie žmonių prašydamos skanėsto. Pastaruoju metu netyla diskusijos apie laukinių gyvūnų, prisitaikiusių gyventi mieste, keliamą pavojų žmonėms bei jų daromą žalą.

 Jungtinės Karalystės miestuose šiuo metu gyvena apie 33 tūkst. miesto lapių, kurios gali sirgti įvairiomis ligomis bei turėti parazitų. Kai kurie iš šių pavojų tyko lauke vedžiojamų naminių gyvūnų ir net žmonių. Gyvūnų apsaugos tarnyba pabrėžia, kad dauguma lapių nešiojamų ligų galima užsikrėsti tik tiesioginio kontakto su gyvūnu metu.
Anglijos lapės pasiutlige neserga
 
D. Britanijoje gyvenančios lapės gana dažnai serga niežais, dėl to jos atrodo nuplikusios. Šia, lapėms mirtina liga lengvai gali užsikrėsti naminiai šunys, kuriems niežai ne tokie pavojingi, kaip laukiniams gyvūnams. Lapių niežais gali užsikrėsti ir žmonės, tačiau bėrimai nepavojingi žmogaus sveikatai ir išnyksta savaime per kelias savaites.
 
Dažniausiai žmonės nuo lapių užsikrečia toksokaroze. Anglijoje per metus ši liga diagnozuojama apie 100 žmonių. Toksokaroze sergantys ligoniai pagydomi, tačiau ligos simptomai, primenantys nesunkius susirgimus, dažnai nepastebimi. Gydytojai įspėja, kad tuo pat metu jaučiant pilvo skausmus, perštinčią gerklę, švokštimą kvėpuojant ir galvos skausmą derėtų pasitikrinti sveikatą.
 
Lapių kontrolės tarnyba „Foxsolutions“ skelbia, kad bene kiekviena laukinė lapė turi kaspinuočių, kuriais gali užsikrėsti naminiai gyvūnai bei žmonės. Lapių kaspinuočiai – vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių žmonės suserga kartais mirtina liga – echinokokoze. Europoje šios ligos atvejų daugėja kartu su didėjančia lapių populiacija.
Laukinės lapės dažnai užsuka į žmonių kiemus ieškodamos maisto. Jos iškart šlapimu pasižymi savo teritoriją, todėl laukinių gyvūnų kontrolės tarnyba pataria kaskart grįžus iš lauko nusiplauti rankas ir niekad nevalgyti iš sodo parsineštų daržovių, pirmiausia jų gerai nenuplovus. Lietuviai labiausiai bijo lapių perduodamos pasiutligės, kuria sergantys gyvūnai nebijo artintis prie žmonių. D. Britanijos miestuose gyvenančios lapės dažnai nesibaimina žmonių, tačiau, oficialiais duomenimis, lapių pasiutligės atvejų šalyje nepasireiškė nuo 1902 metų.
 
Prijaukintos lapės – pavojingos
 
Kartkartėmis plačiai nuskambančios istorijos apie lapių sukandžiotus žmones slepia neatsargų jų pačių elgesį su laukiniais gyvūnais. Mat prie laisvai vaikščiojančių laukinių gyvūnų neįpratę žmonės užsimano prisijaukinti ir maitinti žvėrelius. Lapės lengvai įpranta prie gaunamų skanėstų, o negavusios įprasto maisto tampa agresyvios ir gali sužeisti savo maitintoją.
 
Kenkėjų naikinimo tarnybos (angl. Pest control) atstovas „Tiesai“ sakė, kad miestuose gyvenančios lapės nėra pavojingos. Jų pernešamų ligų ir pačių gyvūnų žmonėms nereikėtų bijoti.
„Didžiausios su lapėmis susijusios problemos yra dvi: mitas, kad lapės nešioja mirtinas, žmonėms pavojingas ligas ir žmonių bandymai prisijaukinti šiuos gyvūnus. Tie, kurie bijo ligų, kviečia mūsų tarnybos atstovus, tad naikintojas per savaitę sumedžioja apie 30 visai nepavojingų lapių. O tie, kurie bando prisijaukinti žvėris, įpratina juos prie žmonių, tad lapės nebebijo ne tik prašyti maisto, bet ir įeiti į žmonių namus. Ten patekusios kai kurios užpuola žmones ir sukelia sumaištį bendruomenėse. Laukinės lapės nesiartina prie žmogaus, o „miestietės“, prijaukintos, tampa pavojingomis žmonėms, kurie jų nemaitina“, – teigė pašnekovas.
 
Vyro teigimu, į namus gali įsliūkinti ne tik prijaukintos lapės, bet ir jauni lapiukai, dar nejaučiantys baimės ir nežinantys, kokį maistą jiems reikia ėsti: „Jaunikliams maistas gali būti katės, kūdikio ar iš po antklodės išlindusios pėdos formos. Jie čiumpa bet ką net nevertindami, tuo tarpu suaugusios lapės vengia pulti už save didesnį grobį. Dažnai į tarnybą kreipiasi žmonės, norėdami pranešti, kad lapė sudraskė jų triušį, jūrų kiaulytę ar net šešką. Primename žmonėms, kad miesto ir miško lapė – tas pats gyvūnas, jis sutvertas gaudyti gyvą grobį, todėl naminius gyvūnus laikykite uždarytus taip, kad lapės jų nepasiektų.“
 
Kaip atsikratyti lapės:
 
Jei jūsų sode apsigyveno lapė, jos galite atsikratyti patys. Gyvūnų priežiūros įstaigų tinklalapiuose skelbiama, kad žudyti lapę nėra prasmės, nes jos teritoriją per keletą dienų užims kita, tad jei jūsų sodas patiko vienai miesto lapei, patiks ir kitai. Paprasčiau padaryti sodą nepatrauklų. Kad lapė nebeateitų į jūsų teritoriją, reikia:
 
– Sode įtaisyti į judesius reaguojantį purkštuvą. Lapės vengia vandens, o staigiai atsiradę purslai jas išgąsdina.
– Rasti landą, per kurią lapė patenka į jūsų teritoriją, ir ją užblokuoti.
– Nelaikyti sode smulkių gyvūnų bei konteinerių su išmestais maisto produktais.
– Nepalikti lauke šuns ar katės ėdalo dubenėlių. Lapės mėgsta naminių gyvūnų ėdalą.
Už voverių skriaudimą baudžiama
 
Anglijos voverės – viena iš smagiausių turistų atrakcijų šalies parkuose, tačiau apsigyvenę pas žmones šie graužikai gali sukelti rimtų bėdų. D. Britanijoje gyvena rudosios ir pilkosios voverės, tačiau rudosios laikomos nykstančia rūšimi ir akylai saugomos bei veisiamos gamtininkų. Pilkosios voverės jau daugiau nei šimtmetį laikomos kenkėjais ir gaudomos.
 
Sodus turintys žmonės retai skundžiasi šiais gyvūnais, didesnių problemų jos sukelia paukščių veisėjams bei daržininkams. Mat voverės iškapsto lysves ir sugraužia daržoves, taip pat jos skanauja paukščių kiaušinius ir maistą.
 
Nors įstatymai draudžia savavališkai naikinti voveres, tačiau spąstai joms gaudyti legaliai parduodami visoje šalyje. 2010-aisiais įsigaliojus įstatymui, draudžiančiam savavališkai skriausti ir tuos gyvūnus, kurie laikomi kenkėjais, 1500 svarų bauda paskirta pirmajam britui, kuris savo sode sugavo voverę ir uždaręs į narvą ją paskandino.
 
Nugalabyti voverių šeimą buvo kilusi mintis ir „Tiesos“ kalbintai lietuvių šeimai. Pilkoji kenkėja apsigyveno jų sodo pašiūrėje. Šmitų šeima sode augina saulėgrąžas, ir nužydėjusias jas vis nugrauždavo dažnai apsilankanti voverė. Tai pastebėjusi šeima pradėjo palikti voverei saulėgrąžų sėklų, kad ši ateitų ir tada, kai gėlės nebežydi. „Taip ir pripratinom tą voverę – rytais dukra paberdavo sėklų, kartais ji net atbėgdavo pasiimti duoklės iš saujos. O paskui vyras pastebėjo, kad kažkas graužia pašiūrėje laikomų įrankių laidus. Manėme, kad pelės, tai sudėjome taip, kad jos nepasiektų. Vėliau ten pradėjo rastis visokių lapų, šiukšlių, kartoninės dėžės tapo skutais“, – pasakojo Marija Šmitienė.
 
Užpuolė sava laikyta voverė
 
Atėjus žiemai, šeimos nuostabai, jų prijaukinta voverė kas rytą vis dar atskubėdavo savo maisto. Pašnekovė teigė, kad visi džiaugėsi turėdami tokį mielą ir namų neteršiantį augintinį iki tol, kol nusprendė iš pašiūrės išgyvendinti „žiurkes“: „Su vyru ilgai kraustėme visus daiktus lauk ieškodami žiurkių lizdo. Radome krūvą sukramtytų savo daiktų ir vis labiau siutome ant tų pelių. Pačiame tolimiausiame kampe vyras išgirdo bruzdėjimą, greitai atkėlė dėžę, – ir ten tupėjo ne kas kitas, o mūsų augintinė su keturiais vaikais“, – prisiminimais juokdamasi dalijosi lietuvė.
 
Voverės, iš pažiūros nepavojingi ir net mieli gyvūnai, kaip ir visi kiti, turi stiprų gynybinį instinktą, kai saugo savo palikuonis. Kenkėjų naikinimo tarnybos atstovo teigimu, voverės, nors ir mažos, šalia savo lizdo tampa grėsmingos. „D. Britanijos įstatymai leidžia kenkėjų naikinimo tarnyboms naikinti voveres, tačiau išimtis daroma voverėms su jaunikliais. Jei gyventojui kenkianti voverė jo teritorijoje augina voveriukus, įstatymai draudžia ne tik ją sunaikinti, bet ir liesti jos lizdą. Žmogus privalo palaukti, kol voveriukai užaugs ir išeis, o tai trunka iki trijų mėnesių“, – sakė pašnekovas.
 
Su šiuo įstatymu susidūrė ir Šmitų šeima, norėjusi iškeldinti jų vertingus daiktus graužiančią kenkėją su visais jos vaikais. „Kai radome voveriukus, vyras norėjo juos išmesti lauk ir užtaisyti pašiūrėje skylę, kad nebegrįžtų, bet vos prikišus ranką prie voveriukų jų mama puolė. Kaip siaubo filme – leisdama kažkokį keistą garsą čiupo vyrui už piršto ir kiaurai perkando. Supratome, kad gyvos jos iš ten neiškrapštysim, o žudyti nesinorėjo, kur tie mažiukai būtų dėjęsi“, – svarstė ponia Šmitienė. Šeima pagalbos paprašė netoliese įsikūrusio gyvūnų parko darbuotojų, o šie liepė laukti, kol voverės užaugs, ir nenustoti maitinti voverės, nes ši greičiausiai nebemoka ieškoti maisto gamtoje, mat buvo prijaukinta.
Gyvūnų apsaugos tinklalapyje rašoma, kad voverės neplatina žmonėms pavojingų ligų. Dažniausiai voverės serga raupais arba maru, tačiau abi šios ligos pavojingos tik kitoms voverėms bei graužikams. Medikai siūlo nerizikuoti ir nesiliesti prie šių gyvūnų, o įkandus voverei būtinai pasiskiepyti nuo stabligės.
 
Kaip atsikratyti voverės:
 
– Kieme stovinčių paukščių lesyklų šonus aptverti metaliniu tinklu, kad voverės nepasiektų maisto.
– Kieme nepalikti nieko, ką ėda voverės: nukritusių uogų, riešutų, sėklas subrandinusių ir išbėrusių augalų.
– Šiukšlines laikyti sandariai uždarytas.
– Jei auginate daržoves, aptverti jas metaliniu tinklu.
– Pribarstyti sode šviežiai maltų juodųjų pipirų. Voverės nemėgsta jų kvapo.
– Įsigyti voverių šėryklą. Pašertos voverės negrauš jūsų augalų.
– Įsigyti į judesį reaguojantį vandens purkštuvą. Voverės nemėgsta vandens.
– Genėti medžius, esančius šalia namo, kad voverės neįsikurtų stoge ir nelįstų į kaminą.
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Sveikata Anglijoje

Komentarai

Naujausi straipsniai