Mantas PETRUŠKEVIČIUS   |   Ekonomikos ekspertas   |   2010-02-16

Žiema ekonomikoje traukiasi

  
Žiema ekonomikoje traukiasi

Praūžusi ekonomikos krizė pagaliau atsitraukia iš Didžiosios Britanijos. Ar visam laikui, tvirtai galėsime atsakyti tik sulaukę daugiau teigiamų statistinių ekonomikos duomenų, pranašaujančių šalies ūkio atsigavimą, ir vieningesnių ekonomikos bei finansų ekspertų prognozių apie šiuos metus.

="line-height: 150%">Pabandykime iš arčiau pažvelgti į keletą svarbiausių elementų, paaiškinančių svarbiausias Didžiosios Britanijos ūkio problemas, kurios laukia kiekvieno, gyvenančio šioje šalyje. Tai – šalies ūkio augimas, kainų kilimas (arba infliacija) ir nedarbas.
 
Ilgai lauktas ekonomikos "atšilimas"
 
Oficialiai sunkmetis Jungtinėje Karalystėje baigėsi praėjusių metų pabaigoje. Apie tai praėjusią savaitę paskelbė valstybės iždo sekretorius Alistaras Darlingas. 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto augimas – mažesnis nei prognozuotas (buvo tikimasi 0,4 proc.). Tačiau ir tokio prieaugio užtenka, kad Britanija oficialiai paliktų neigiamą zoną.
 
Vis dėlto paskelbti duomenys privertė rimtai sunerimti ekonomistus ir valstybės finansų ekspertus, mat puikiai žinoma, kad augimas didele dalimi buvo nulemtas valstybės ir Centrinio banko vykdytos aktyvios pinigų politikos – į apyvartą buvo išleista daugiau nei 200 mlrd. svarų sterlingų (arba paprasčiausiai jie buvo išspausdinti).
 
Kitas vyriausybės mestas gelbėjimosi ratas – programa „Scrapage Scheme“, kuri padėjo nežlugti automobilių pramonei. Pagal ją žmonėms, perkantiems naują automobilį vietoj turėtos senos transporto priemonės, valstybė subsidijavo iki 2000 svarų. Taip vienu šūviu nušaunami net keli zuikiai: suaktyvėja naujų automobilių prekyba, o kartu ir visas automobilių gamybos sektorius, mokami mokesčiai į biudžetą ir atsakingai prisidedama prie kovos su klimato kaita, mat senos transporto priemonės atiduodamos į metalo laužą – dėl to sumažėja į atmosferą išmetamas anglies dvideginio kiekis, nebeteršiama gamta.
 
Didžiąja dalimi dėl šių dviejų vyriausybės vykdytų ekonomikos skatinimo priemonių šalies ūkis paskutinįjį 2009-ųjų ketvirtį augo 0,1 proc. Tačiau iš tikrųjų retas kuris šalies gyventojas pajuto augimą. Bendras metinis 2009 m. užfiksuotas BVP kritimas sudaro net 4,8 proc.
 
Pasaulis atsitiesė anksčiau
 
Tuo metu kitos didžiosios Europos Sąjungos valstybės, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, su krize atsisveikino pusmečiu anksčiau. Turtingiausių pasaulio valstybių – JAV ir Japonijos bei kai kurių kitų šalių – ekonomika augti pradėjo taip pat anksčiau nei Anglijos. Tad drąsiai galime teigti, kad nuosmukis Jungtinėje Karalystėje tęsėsi ilgiausiai iš visų galingiausių pasaulio valstybių.
Netrukus po to, kai buvo paskelbti BVP duomenys, svaro vertė nukrito net vienu procentu prieš dolerį, euras sustiprėjo prieš svarą 0,2 proc., o Japonijos jena – net 1,4 proc.
  
Kainos augs
 
Kita problema, tiesiogiai atsiliepsianti visiems vartotojams – infliacijos augimas. Nuo sausio 1-osios pasibaigusi galioti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata neišvengiamai taps viena iš augančios infliacijos priežasčių. Iki šiol daugiau nei metus galiojęs 15 proc. PVM mokestis nuo sausio išsaugo iki 17,5 proc. – toks buvo prieš krizę.
 
Žinoma, didžioji dalis prekybininkų nesiryš viso PVM skirtumo užkrauti ant vartotojų pečių ir smarkiai didinti prekių bei paslaugų kainų, tačiau labai tikėtina, kad kainos vis dėlto turėtų išaugti.
 
Šiuo metu metinė infliacija Didžiojoje Britanijoje siekia 2,9 proc., ir greičiausiai šis skaičius netolimoje ateityje dar truputį didės.
 
Pastaraisiais metais Didžiosios Britanijos vyriausybės inicijuojami veiksmai, skatinantys ekonomiką, yra būtini ir apsaugo nuo didesnio kracho. Tačiau jie primena ligonį, gydomą stipriais antibiotikais – jis tampa nebeatsparus paprastam peršalimui, kol galiausiai pakrinka visa jo imuninė sistema.
 
Bedarbių mažėja
 
Dar viena problema, kuri tęsis didžiąją šių metų dalį – nedarbas. Gera naujiena – prieš savaitę paskelbus praėjusių metų rugsėjo–lapkričio mėnesių duomenis, užfiksuotas bedarbių sumažėjimas. Šiuo metu šalyje iš viso yra apie 8 proc., arba 2,46 mln., bedarbių. Nors didelių permainų dar nėra, bet jau ryškėja naujų darbuotojų priėmimo tendencijos.
 
Beje, nedarbą skelbiantys rodikliai gali pasakyti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažniausiai darbo neturinčių žmonių procentas kurį laiką išlieka aukštas net pasibaigus sunkmečiui, o kai pradeda pastebimai mažėti, tai tampa akivaizdžiu ekonominio augimo šaukliu.
 
Toks scenarijus šiuo metu klostosi ir Jungtinėje Karalystėje. Taip yra dėl to, kad naujų darbo vietų kūrimas prasideda tik tuomet, kai darbdaviui nebekyla abejonių dėl artėjančio arba jau prasidėjusio augimo.
 
Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje klostosi situacija, iš principo patvirtinanti tokią prielaidą: Anglijoje darbdaviai vis dažniau samdo laikinus darbuotojus, norėdami patikrinti, ar išaugę gamybos ir paslaugų užsakymai nėra tik trumpalaikis įvykis arba atsitiktinumas. Įsitikinę, kad paklausa ir išlieka didelė, jie galiausiai ryžtasi priimti daugiau darbuotojų ir taip patenkinti augančios gamybos poreikius. Šią prielaidą patvirtina faktas, kad šiuo metu Didžiojoje Britanijoje pradėjo mažėti bedarbių.
 
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai