Justė Šemetaitė   |   2010-12-03

Variniai „Twitterio“ apdovanojimai Londone

  
Variniai „Twitterio“ apdovanojimai Londone „Twitterio“ vartotojų skaičius siekia 18 mln..

Ne viskas – auksas, kas auksu vadinama. Ši laiko ir gyvenimo akibrokštų nugludinta mintis kaip koks visagalis nykštys prispaudė naivų mano suvokimą. Apie ką aš čia? Ogi, apie auksinius „Twitterio“ apdovanojimus, praėjusią savaitę vykusius Londono centre, kurie, toli gražu, ne tik auksu, bet net ir variu nespindėjo.

="text-align: left">Tiems, kurie krapštosi pakaušį, bandydami atkapstyti nors menkiausią užuomenėlę, kas, po galais, tas „Twitteris“, turiu garbės pranešti, jog tai – milijonus vartotojų pritraukęs ir juos mirtinai įsiurbęs portalas, suteikiantis galimybę žmonėms iš viso pasaulio dalintis kasdieninėmis patirtimis bei oficialiai švaistyti savo laiką.
 
Šiuolaikinėje visuomenėje bujojantis aplinkinių šnipinėjimo virusas jau seniai įleido gajas šakneles daugumos žmonių organizmuose. Atrodo, negalėtum ramiai padėti galvos ant pagalvės, prieš tai neištyrinėjusi, kur kaimynė praleido atostogas, kiek kilogramų atsikratė Rokas iš paralelinės klasės ir kas su kuo dalinasi apatinių stalčiumi. Va tokia ta nūdienos realybė.

Visgi, trūks plyš norėdami pakeisti tokių neišmanėlių (kaip aš, matyt) nuomonę apie „Twitterio“ prasmę bei naudą, portalo kūrėjai, į gynybą pasitelkę skaičius, kurie niekada nemeluoja („Twitterio“ vartotojų skaičius siekia 18 mln.), nutarė, jog reikia apdovanoti kūrybiškiausius ir įdomiausius „tvytintojus“. Beje, labai smarkiai reikėtų pabrėžti faktą, jog į portalą siunčiama žinutė negali būti ilgesnė nei 140-ies simbolių. Tiksliau sakant, vietos užtenka tik apšviesti savo pasekėjus, ką suvalgei pietums ir kaip tave užkniso tavo bosas.

Prisipažinsiu, buvo aplankiusi mintis, jog tokiam renginy gali išdygti ir viena kita pramogų pasaulio žvaigždutė. Ne juokais kandant angliškam šalčiui, gerą pusvalandį teko sukti ratus vienoje gatvėje, kurioje tiesiog mistiškai išnyko „1920“ baras, turėjęs (kaip tada maniau) kažkaip sutalpinti visus norinčius patekti vidun. Mano didžiai nuostabai, barelis, kai pagaliau jį aptikau, nors ir labai jaukus, buvo skaudžiai tuščias, užlietas erzinančios projektoriaus šviesos ir perdurtas vienišo mikrofono. Galiu pasigirti, gavau talonėlį nemokamam alaus bokalui, tačiau taip jo ir neišgėriau – ištikta baisaus nusivylimo, visiškai jį pamiršau. Renginiui madingai vėluojant, susirinko būrelis nominuotųjų, apsiginklavusių mobiliais telefonais ir nenuleidžiančių akių nuo švytinčių ekranėlių. Jeigu atvirai, vaizdelis labai liūdnas. Vakaras startavo vadinamojo „stand-up“ komedianto pasirodymu, kurio rasistiniai ir vulgarūs juokeliai išvaikė ir taip labai menkai susirinkusią publiką. Liko tik nominuotieji ir ištikimiausi jų draugai. Visa apdovanojimų ceremonija užtruko ne ilgiau kaip pusę valandos, o tada, susisupę į paltus bei šalikus, išradingiausi Londono „tvytintojai“ patraukė savais keliais. Auksinių apdovanojimų ceremonija taip ir baigėsi, net neprasidėjusi.

Galbūt mano neišmanymas sukliudė iki galo suvokti renginio idėją, tačiau apsilankyti variniuose „Twitterio“ apdovanojimuose linkėčiau tik kenčiantiems nuo nemigos – natūralūs vaistai visada geriausiai veikia.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai