Tiesa.com   |   2018-06-15

Valstybės valdomų įmonių nepriklausomi valdybų nariai – misija įmanoma

  
Valstybės valdomų įmonių nepriklausomi valdybų nariai – misija įmanoma
© LCLC archyvo nuotrauka.
Valstybinės įmonės ieško profesionalų.

Praėjusią savaitę Londono Sičio lietuvių klubas (LCLC) surengė diskusiją, skirtą aptarti nepriklausomų valdybų narių (NVN) svarbą valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenoje.
Į Didžiosios Britanijos sostinėje vykusį renginį pakviesti geriausi savo sričių profesionalai, pasidalinę žiniomis apie bendrovių valdymą bei ilgamete patirtimi viešojo ir privataus sektorių gerovės kūrime.

dalinosi Deividas Gabulas, l.e.p. direktorius viešojoje įstaigoje „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, Rytis Ambrazevičius, bendrovių valdysenos instituto Baltijos šalyse prezidentas (BICG), ESPO-G valdybos pirmininkas, Sigitas Žutautas, buvęs laikinas Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius, Laura Garbenčiūtė-Bakienė, „Invegos“ stebėtojų tarybos narė, Ignalinos atominės elektrinės Audito ir rizikos komiteto pirmininkė, Viktorija Trimbel, EPSO-G stebėtojų tarybos pirmininkė, ir Valdas Vitkauskas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) vyresnysis bankininkas ir EPSO-G nepriklausomas valdybos narys.
Valstybinėms įmonėms – nepriklausomų valdybos narių patarimai
 
Siekiant efektyvumo ir skaidrumo valstybės valdomose įmonėse, Lietuvoje vis labiau vertinamas nepriklausomų valdybos narių vaidmuo. Šie nariai nedalyvauja įmonės valdyme, tačiau atlieka svarbų vaidmenį įmonės strategijos formavime, gindami akcininkų interesus ir vertindami įmonės vadovybės pasiektus rezultatus.
 
Objektyvus požiūris - ypatingai svarbus valstybės valdomose įmonėse, kuriose valstybei priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Kad būtų užtikrintas skaidrus įmonės valdymas, kiekvienoje su valstybe susijusioje įmonėje atsirado poreikis turėti bent pusę nepriklausomų valdybų narių. Remdamiesi modernios bendrovių valdysenos principais, nepriklausomi valdybų nariai atlieka savo pareigas tik būdami nepriklausomi nuo įmonės vadovybės.
 
Daugiau nei 20 metų vadovaujančiose pozicijose Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse patirties turintis Rytis Ambrazevičius sako, kad nepriklausomo valdybos nario vaidmuo tampa vis aktualesnis:
 
„Mažinama veiklos rizika, užkertami keliai korupcijai, kuriamas skaidrus etiškas ir atsakingas verslas, stiprinamas įmonės pasitikėjimas ir prisidedama prie valstybės pamatų stiprėjimo. Tokias valstybines įmones, kuriamas su verslo pagalba, jau galime matyti šiandien“.
 
Narystė EBPO Lietuvai atvėrė naujas galimybes
Po ilgų diskusijų ir derybų, šių metų gegužės 30d. Lietuva pasirašė sutartį dėl įstojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kurią vienija 36 valstybės. EBPO valstybės narės tarpusavyje dalijasi patirtimi makroekonomikos, aplinkosaugos, švietimo, mokslo, technologijų, inovacijų srityse iš kurių Lietuva pasiryžusi semtis geriausios patirties. Šis žingsnis skatins Lietuvoje pritaikyti geriausias šalių ūkio valdymo praktikas, taip pat ir modernią bendrovių valdyseną. Viena iš svarbiausių EBPO rekomenduotų reformų buvo depolitizuoti valstybės valdomas įmones. Lietuvoje nuo 2018 metų bent pusė valstybės valdomų įmonių kolegialių valdymo ar priežūros organų narių turi atitikti nepriklausomumo kriterijus. Tai padidins Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, pritrauks dar daugiau užsienio investuotojų ir užtikrins ženklų ekonomikos ir įvairių ūkio sektorių augimą.
 
Nepriklausomo VVĮ valdybos nario motyvacija ir iššūkiai
 
Keičiantis rinkos taisyklėms ir plečiantis globalizacijos procesams, imta tobulinti esamą VVĮ sistemą bei atveriama vis daugiau galimybių aukšto lygio profesionalams užimti reikšmingas pareigas. Norintiems būti išrinktiems nepriklausomais valdybų nariais, taikomi aukšti etikos normų, vadovybės lygio darbo patirties, profesionalumo ir kiti reikalavimai. Dėl savo nešališkumo nepriklausomi valdybų nariai yra vienas iš rodiklių, parodančių, jog geri bendrovių valdysenos principai yra pritaikomi VVĮ.
 
Renginyje dalyvavę pranešėjai nepriklausomais VVĮ valdybų nariais dirba ne vienerius metus. Pasak Lauros Garbenčiūtės-Bakienės, tapimas tokiu nariu turi savo privalumus:
 
„Būdamas nepriklausomu valdybos nariu aktyviai dalyvauji įmonės transformacijoje, asmeniniai sprendimai tampa svarbūs bendroms įmonės funkcijoms, bendrųjų praktikų taikymas ir galimybė pažinti viešąjį sektorių skatina siekti naujų projektų įdėjų įgyvendinimo“.
Specialistai sako, kad sukaupta patirtis ir žinių bagažas - nepriklausomo valdybos nario privalumas, padedantis jam lanksčiai priimti sprendimus.
 
„Dirbęs tokioje įstaigoje, kur kiekviena diena buvo malonus iššūkis skatinantis tobulėti, padėti valstybei bei verslui, ieškoti darnių sprendimų, raginu profesionalus nelaukti rytojaus, o savo žiniomis prisidėti prie valstybės gerovės jau dabar“, - sako Sigitas Žutautas.
 
LCLC – lietuviai, vienijantys lietuvius
 
Pagrindiniai renginio organizatoriai, Londono Sičio lietuvių klubas (LCLC), atvira, ne pelno siekianti organizacija, vienijanti įvairiose srityse Londone dirbančius lietuvius profesionalus. 2006 metais ambasadoriaus Vygaudo Ušacko Jungtinėje Karalystėje inicijuotas projektas per 12 metų tapo finansų, teisės, informacinių technologijų, rinkodaros ir kitose srityse dirbančių lietuvių centru. 2016 metais už Lietuvai vertingą veiklą prezidentė Dalia Grybauskaitė klubui įteikė „Globalios Lietuvos” apdovanojimą. Šiuo metu organizacijai priklauso virš 50 profesionalų. „Pagrindiniai mūsų prioritetai šiais metais -socialiniai ir profesiniai renginiai, pasisakymai Lietuvai aktualiais klausimais viešoje erdvėje; naujų labdaros iniciatyvų palaikymas bei veiklos tęstinumo užtikrinimas.”, - sakė LCLC prezidentas Marius Raugalas.
 
  

Žymos: Londono lietuviai, Londono Sitis, LCLC, prezidentas Marius Raugalas

Komentarai

Naujausi straipsniai