Martyna Liukumaitė, Karolina Sungailienė   |   2012-11-23

„Valgome taupiai“: kainos ir kokybės santykio paieškos baigtos 

  
„Valgome taupiai“: kainos ir kokybės santykio paieškos baigtos

„Tiesa“ baigia eksperimentą „Valgome taupiai“. Visą mėnesį bendravome su lietuvių šeimomis, sekėme jų pirkimo įpročius, stebėjome prekybos centrų nuolaidas, analizavome lojalumo programas. Daug darbų nuveikta – ir atradimų yra. Viena išvada, kurią padarė visi mūsų dalyviai: maisto produktų pirkimas šeimai – nelengvas darbas. Jei tik prarasi budrumą, rinkodaros milžinai tavimi manipuliuos kaip norės ir iš prekybos centro išeisi su trim maišais taip ir nenusipirkęs to butelio pieno, kurio atėjai.

Po „Tiesos“ eksperimento „Valgau taupiai“ bent jau trijų lietuvių šeimų pirkimo įpročiai tikrai pasikeis. Dalyviai tikino, kad nuo šiol į prekybos centrą – griežtai tik kartą per savaitę.
Kainų paieškos
 
Tris savaites trys lietuvių šeimos pirko kasdienius maisto produktus skirtinguose prekybos centruose. Pirmą savaitę skyrėme „Sainsbury's“ prekybos centrui, antrą – „Tesco“, o trečiąją šeimos pačios rinkosi, kur ieškoti patraukliausių pasiūlymų, geriausio kainos ir kokybės santykio.
Dalyviai darbavosi – ieškojo pigiausio sūrio, geriausių vaisių kainų, aiškinosi skirtumus tarp „boneless skinless“ ir tik „boneless“ vištienos, kuri iš tiesų neatrodo, kad kuo nors skirtųsi, išskyrus kainą – abi švarutėlės, abi be kaulo, – ir, žinoma, virė, kepė, troškino bei ragavo. O paragavę lygino kokybę.
 
Indrė su Luku
 
 
„Sainsbury‘s“ siūlo kokybę?
 
Niekam ne paslaptis, kad prekybos tinklai išleidžia milžiniškas pinigų sumas, kad žengtų koja kojon su konkurentais. Dažnai į konkuruojančius prekybos centrus siunčiami agentai, kad surinktų visą informaciją apie esamus pasiūlymus, specialias akcijas, nuolaidas. Naudojamasi ir internetiniais tinklalapiais, kur lyginamos konkrečių produktų kainos. Toks rinkos tyrimas – nuolatinis procesas, jau pats atskirai tapęs industrija. Agresyvaus žaidimo tarp didžiulių įtakingų prekybos tinklų centre – pirkėjas. Specialistai sako, kad sprendimą, kurį produktą paimti iš lentynos, pirkėjas priima per 4–5 sekundes. O marketingo vadovai praleidžia 40–50 valandų per savaitę galvodami, kaip palenkti šį pirkėjo sprendimą savo naudai.
Vienas iš daugiausiai investuojančių į prekės ženklo kūrimą – „Sainsbury‘s“. Čia marketingo specialistai pasidarbavo neprastai. Negali paneigti, kad bendras įspūdis pirkėjų galvose apie „Sainsbury‘s“ – brangu, bet šviežia ir kokybiška. Net jei pažvelgsite į reklaminius šūkius: „Gyvenkite gerai už mažesnę kainą“ („Live well for less“), arba viena iš „Sainsbury‘s“ prekės ženklo linijų „Pajuskite skirtumą“ („Taste the difference“) – daugelis šio prekybos tinklo reklaminės veiklos pabrėžia kokybę, bando įteigti, kad būtent čia įsigysite išskirtinės kokybės produktų.
Bet ne visi eksperimento „Valgau taupiai“ dalyviai liko įtikinti tokių reklaminių šūkių. Vieni iš eksperimento dalyvių, Ingrida su vyru Nerijumi, kepė blynelius su varške iš „Sainbury‘s“ produktų. Deja, vietoj lauktų saldžių blynelių vakarienei išėjo nevykęs patiekalas iš neaiškaus šviežumo miltų su skystu įdaru.
 
„Tesco“ ginklas – lojalumo kortelė
 
„Tesco“ pirkėjus vilioja kiek kitaip – „Kiekviena smulkmena padeda“ („Every little helps“). Šio prekybos centro kuriamas įvaizdis – tai „motulė“ „Tesco“, kur rasi visko, ko reikės, ir tavęs niekas neskriaus didelėmis kainomis. Mat „Tesco“ rūpinasi tavo pinigine, – tik nepamiršk sugrįžti su nauju produktų sąrašu. Kaip pastebėjo „Tiesos“ eksperimento „Valgau taupiai“ dalyvių šeimos, „Tesco“ rinkodaroje žaidžiama būtent kliento lojalumo korta. Živilė su Laimonu, auginantys dukrelę Deiną, naudojasi „Tesco“ nuolaidų kortele „Clubcard“. Pirkimo „Tesco“ savaitę šeima buvo ypač maloniai nustebinta, kai nusprendė panaudoti susikaupusius kuponus, taškus, nuolaidas.
Suskaičiavus prekes reikėjo mokėti 60,00 £, tačiau nuskanavus kortelę teliko 14,80 £. „Dar vienas įrodymas, jog čia apsipirkti verta, nors tądien paskaičiavus atrodo brangu, bet štai dar akcija, ir kai padaugina taškus, ilgainiui vis tiek sutaupysi“, – džiaugėsi moteris. Tačiau už kokią sumą prekių buvo pirkta, kol taškai buvo sukaupti? Kartą pirkdamas gali ir nusivilti didesne kaina, kurią išleidai, pvz., ekologiškam produktui, tačiau vėliau pastebi, jog ir vėl ten verta grįžti, nes parduotuvė atsiuntė nuolaidų kuponą visai patraukliai sumai. Ir grįžti... Prisidedi dar keletą taškų, nes išleidi vis vien daugiau nei kuponų suma. Vadinasi, grįši ir kitą mėnesį, nes atsiųs dar vieną.
 
Živilė su Deina

 
Užburtas ratas
„Atrodytų, geriau tiesiog siūlytų geresnę kainą čia ir dabar mano perkamiems produktams. Bet tada prastas „biznis“ prekybos centrui. „Tesco“ taip dažnai eilėse rikiuojasi žmonės su didžiuliais pilnais vežimėliais. Gal turint didelę šeimą ir perkant kartą per savaitę galėtum pasinaudoti didesne tų pasiūlymų dalimi. Mes vos trise, o dukra dar maža, tai labai daug neperkame ir neretai tokiais pasiūlymais kaip „pirk tris už dviejų kainą“ arba „perki vieną, o kitą gauni už pusę kainos“ pasinaudoti nenorime. Produktai paprasčiausiai sugestų. O ir tų taškų, kuponų nedaug surenki, jei perki nedaug“, – pastebėjo Inga Vaitkevičienė, „Tiesos“ eksperimente dalyvavusi su vyru Nerijumi ir dukrele Goda.
 
 Vaitkevičiai
 
„Morrisons“ atvirame kare nedalyvauja
 
Dar vienas prekybos centras, kurio pasiūlymus stebėjo eksperimento dalyviai – „Morrisons“. Šio prekės ženklo nepastebėsime mūšyje per televiziją: „Morrisons“ reklamose savo kainų atvirai nelygina su kitais didžiaisiais žaidėjais, ant etikečių nerašo „Pigiau nei „Tesco“ (kas itin dažna „Sainsbury‘s“). Vienas iš šio prekybos centro atstovų dar praėjusį gruodį BBC sakė, kad pirkėjai pasipiktinę tokiomis atviromis prekybos tinklų varžybomis, kur kliento poreikiai praranda svarbą, o svarbiausia pasidaro vienam prekybos tinklui užsirašyti tašką varžybose su kitu.
Daugiau geresnių kainų nei nuoširdumo – tokia „Morrisons“ politika buvo pastebėta ir „Tiesos“ eksperimento dalyvių. Indrė ir Ingrida šio prekybos tinklo produktais ir jų kainomis liko itin patenkintos. Seserys pastebėjo, jog šioje parduotuvėje pirkdamos tą patį visad sumoka mažiau. „Morrisons“ prekybos tinklas turi savo liniją „M Super saver“. Indrės ir Ingridos teigimu, pirkdamas būtent šios linijos produktus tikrai sutaupai, o ir kokybė labai aukšta.
 
Sutaupysi vienur, išleisi kitur
Visuose minėtuose prekybos centruose dalyvių šeimos pirko pagrindinius maisto produktus, kurių dažniausiai reikia gaminant namuose kiekvieną savaitę. Neretai pagrindinių produktų kainos, ypač „Tesco“ ir „Sainsbury‘s“, buvo itin panašios dėl jau minėtų priežasčių: prekybos tinklai gerai atlieka namų darbus, stebi vieni kitų žingsnius ir reaguoja. O ir pirkėjas nepėsčias – jei vištienos krūtinėlė šią savaitę pigesnė „Tesco“, nėra nieko, kas jį laikytų „Sainsbury‘s“.
 
 
Būtų galima atskirai lyginti kiekvieną produktą, tačiau kur sutaupytum pirkdamas vištieną, sumokėtum daugiau už bulves. Štai vienos iš dalyvių šeimų, Vaitkevičių, išlaidos savaitei „Sainsbury‘s“ –53,83 £. O štai apsipirkę savaitei „Tesco“ Vaitkevičiai išleido 47,02 £. Didesnį kainos skirtumą Inga Vaitkevičienė su šeima pastebėjo tik apsipirkusi patraukliomis kainomis garsėjančiame „Lidl“. Čia šeima sumokėjo 40,87 £. Skirtumas gal ir ne didžiulis, tačiau jeigu taip kas savaitę...
 
Taigi, ką sutaupysi vieną savaitę, išleisi kitą. Kur pirkti pigiausia? Visur. Kaip Pete Lunn, ekonomistas iš Ekonomikos ir sociologijos tyrimų instituto (Economic and Social Research Institute) Dubline yra paaiškinęs, 40 proc. iš visų perkamų produktų bus perkami su akcija, specialia nuolaida. Tai jei stebėsite specialius pasiūlymus, dėl jų nuvyksite į „Asda“, arba ten nuvykę pirksite tai, kas su nuolaida, pasirinksite pigiausią variantą. Lygiai taip pat pigiausiai pripildysite šaldytuvą, jei nuėję į „Sainsbury‘s“ rinksitės geresnės kainos produktus.
Taigi svarbiausia norint sutaupyti – būti budriems, ieškoti specialių pasiūlymų ir vadovautis sveiku protu.
 
 
  

Žymos: Tiesos eksperimentas, Maisto kainos

Komentarai

Naujausi straipsniai