Kristina ČEPUKAITYTĖ-NIELSEN   |   Goda BANDZAITĖ   |   2010-04-09

Tavęs nėra „Facebooke“ – tavęs nėra visai?

  
Tavęs nėra „Facebooke“ – tavęs nėra visai?

Būtinybė atnaujinti savo nuotraukas, draugų grupės, trumpos žinutės apie „savo būseną“ ir nuolatinė on-line būsena. Ar mes daromės priklausomi nuo bendravimo internetu? Ar toks bendravimas visavertis ir saugus?

Visame pasaulyje lyg epidemija plinta vadinamieji socialiniai tinklalapiai. Iš esmės graži idėja – palaikyti ryšį su draugais, kad ir kur būtum, kad ir kuo užsiimtum – pradeda kelti problemų. Aktualios diskusijos verda dėl socialinių tinklalapių lankymo darbo metu ir dėl jų įtakos mūsų gebėjimui bendrauti „gyvai“, dėl kitų virtualaus bendravimo pavojų.
2007-aisiais daugelyje Londono bankų ir teisinių įmonių buvo nutarta uždrausti naudotis „Facebooku“, „BeBo“ ir „Hotmailu“. Pasak tų įmonių vadovų, šie socialiniai tinklalapiai kenkia darbuotojų produktyvumui, ir naudojimasis jais nėra susijęs su atliekamu darbu.
Uždraudus - despratiški bandymai prisijungti
Metropoliteno policija, „British Gas“ ir „Lloyds TSB“ naudoja internetinius filtrus, kad darbuotojai darbo vietoje tiesiog negalėtų pasiekti šių tinklalapių. „Taip, darbo vietoje mes negalime pasiekti socialinių tinklalapių, tačiau pietų pertraukų metu valgykloje norintieji pasitikrina asmeninius puslapius, nes iš ten jie pasiekiami“, – komentavo vienas Londono Sičio tarnautojų.
Danijoje „Facebookas“ lankomas itin aktyviai – kaip rodo statistika, tinklalapyje užsiregistravę net 80 proc. šalies gyventojų. Viena pirmųjų bendrovių, čia užblokavusi prieigą prie „Facebooko“ –logistikos bendrovės „Blue Water Shipping“ daniškasis padalinys. Mokymo įstaigos tai ketina padaryti artimiausiu metu. „Nustebome pamatę, kiek daug žmonių pirmąjį „blokados“ rytą bandė desperatiškai apsilankyti svetainėje. Tai nesusiję su darbu, todėl priėjimo prie šio tinklalapio neatidarysime“, – danų TV2 žinioms sakė „Blue Water Shipping“ direktorius Siorenas Nilsenas.
Kitoje danų įmonėje („Ugplus“) „Facebookas“ pasirodė besąs populiariausias darbo metu lankomas tinklalapis tarp 300 firmos darbuotojų. Bendrovės vadovams išvydus šiuos skaičius, „Facebookas“ buvo užblokuotas jau prieš metus. Tiesa, prisijungti leidžiama pertraukų metu. Bendrovė taip pat yra uždraudusi darbo metu siųsti trumpąsias žinutes iš mobiliojo telefono.
Sunku patikėti, bet kai kurie „Ugplus“ darbuotojai dėl tokios neteisybės įsižeidė ir… išėjo iš darbo! Bendrovės direktorius negalėjo suprasti: „Įsižeidė, kad darbo metu reikalaujame dirbti?“ Tiesa, tai įvyko prieš metus, kai pasaulinė ekonomikos krizė nebuvo palietusi šios šalies gyventojų. Danai dabar labiau brangina savo darbo vietas.
„Blokuojamų“ bendrovių sąrašas Danijoje kasdien ilgėja. Jau prisijungė „Danske Bank“, kai kurios didelės ligoninės, mokymo įstaigos.
Baiminamasi karinių paslapčių nutekėjimo
Didelė pasipiktinimo banga nuvilnijo tarp tarnaujančių Didžiosios Britanijos karių, kai jiems vadovybė uždraudė naudotis „Facebooku“, pradėjus baimintis dėl galimo valstybinių saugumo paslapčių nutekėjimo.
„Net negaliu pasikalbėti su šeima, atlikdamas misiją Afganistane. Ar vadovybė tikrai tiki, kad bendraudamas su vaikais išduosiu svarbias paslaptis?“ – skundėsi vienas karys. „Aš pasiruošęs žūti už Didžiąją Britaniją, o valstybė nori elgtis su manimi kaip su pradinuku?“ – dar aršiau buvo nusiteikęs kitas tarnaujantis karys.
Tačiau karinės tarnybos vadovai Didžiosios Britanijos dienraščiams pabrėžė, kad šis draudimas ne galutinis – tik kol bus sugalvota, kaip apsisaugoti nuo galimo informacijos nutekėjimo.
Nuogąstaujama ne tik dėl Didžiosios Britanijos karių – nerimą kelia ir panašūs Danijos karių pomėgiai. Išsiaiškinta, jog danų kariai, tarnaujantys misijoje Afganistane, neatsargiai „Facebooke“ eksponuoja asmenines nuotraukas iš tarnybos vietų. Baiminamasi, kad suinteresuoti asmenys fotografijose gali pamatyti ir nerodytinų detalių.
Troškimas bendrauti – ne nuodėmė
Nors ir nesiginčijama, kad lankymasis „Facebooke“ darbo metu su darbu retai tebūna susijęs, Arhuso universiteto Interneto tyrinėjimo centro vadovas Nilsas Olė Finemanas siūlo nebūti kategoriškiems. „Šiuolaikiniams kontorų darbuotojams būtinas socialinis ryšys, juk jie dažnai visą dieną sėdi „prikalti“ prie kompiuterių. Užblokavus prieigas prie tinklalapių, darbo našumas gali net sumažėti”, – sako jis. N. O. Finemano manymu, daugelis darbuotojų yra pakankamai sąmoningi, kad internetu naudotųsi protingai. Be to, kai kurie bendrauja „Facebooke“, užuot rūkę koridoriuose ar gėrę kavą…
Danų Verslo rūmai kasdien gauna iš darbdavių vis daugiau skundų ir prašymų patarti – kaip elgtis dėl „Facebooko“ lankymo darbo metu.
Bendravimą internetu suinteresuoti drausti ne visi Didžiosios Britanijos darbdaviai. Kai kurie iš jų teigia, kad internetinis bendravimas gali atnešti ir puikių rezultatų.
Mobiliojo ryšio bendrovė „Orange Business UK“ pradėjo kurti savo bendrovės socialinį tinklalapį. Anot įmonės vadovų, „socialinių tinklalapių populiarumas rodo, kad žmonės trokšta bendrauti vieni su kitais, todėl tai galima būtų išnaudoti kaip privalumą, o ne vienbalsiai drausti“. „Orange Business UK“ vadovybė mano, kad aktyviai bendraujantiems darbuotojams gali kilti puikių darbinių idėjų, kolegos gali operatyviai vienas kitam patarti bet kuriuo klausimu, o kartu ir įdomiau leisti laiką darbo vietoje.
Atleidimas iš darbo, narkotikai ir šnipinėjimas
Viena Didžiosios Britanijos teisėja dėl naudojimosi „Facebooku“ neteko darbo. Moteris nusprendė viešai atskleisti bylos apie vaikų seksualinį išnaudojimą detales ir paprašė savo virtualių draugų padėti jai išpainioti bylą ir nuspręsti, kas joje kaltas. Didžiosios Britanijos konstitucija numato, kad bylos detalių teisėjas negali atskleisti net artimiausiems šeimos nariams, o ypač skelbti jų viešai.
„Facebooke“ pasitaiko ir narkotikų platinimo atvejų: viena jaunuolių grupė sukūrė nelegalių medžiagų prekeivės Kopenhagoje aprašą (profilį), kurį iki panaikinimo aplankė 800 asmenų.
Labdaringos organizacijos pradėjo protestus prieš universitetų ir firmų vadovų pomėgį patikrinti žmogų per socialinį tinklalapį ir nuspręsti, ar jis vertas darbo vietos. „Jauni žmonės dažniausiai negalvoja apie „Facebooko“ profilį kaip apie potencialią savo vizitinę kortelę, ir net neįsivaizduoja, kaip dažnai jie gali būti patikrinti, kai dalyvauja įvairiuose atrankos konkursuose“,– teigė labdaros organizacijai priklausanti savanorė.
Po pasimatymo – „patikra“
„Susipažinau su simpatiška mergina, puikiai praleidome vakarą. Kitą dieną susiradau jos aprašą, tačiau peržiūrėjęs jos nuotraukas ir draugus nusprendžiau, kad ji man nepatinka“ – skamba kvailai, bet tokios šių dienų romantiškų santykių realijos tampa vis dažnesnės. Peršasi išvada, kad daugeliu atvejų virtualus įvaizdis žmonėms darosi daug svarbesnis už tikrąjį. Vėliau minėtasis vaikinas vis dėlto dar sykį susitiko su mergina ir išsiaiškino, kad ji nėra aktyvi tinklalapio vartotoja, o publikuojamos ten nuotraukos – dar nuo mokyklos laikų. Tačiau dažnai virtualusis pasaulis vis labiau užgožia tikrąjį ir formuoja mūsų požiūrį į žmones.
Socialiniai tinklalapiai puikiai gali pasitarnauti ir kaip sekliai. Gražina, Leičesterio universiteto studentė, „Tiesai UK“ papasakojo, kad kartą „Facebookas“ tapo jos draugystės pabaigos priežastimi. „Londone susipažinau su žaviu vaikinu, vėliau mūsų draugystė tapo romantiška. Kiek galėdama dažniau dėl jo važinėjau į Londoną... Pamaniau, kad, būdami atskirai, galime bendrauti „Facebooke“. Pradėjusi tyrinėti jo profilį pamačiau, kad jis labai populiarus tarp merginų. Tai, man leidžiant laiką toli nuo jo, pradėjo kelti įtarimų, – pasakojo Gražina. Ji vis aktyviau tinklalapyje tikrindavo naująjį „simpatiją“, ir galiausiai vieną rytą įsijungusi kompiuterį pamatė kompromituojančias jo nuotraukas su kita mergina. „Nutraukiau su juo santykius, nes supratau, kad jis mergišius. „Facebookas“ šiuo atveju padėjo sutaupyti brangaus laiko ir greičiau išsiaiškinti tiesą“.
Saugokite asmeninius duomenis!
Taigi socialiniai tinklalapiai gali paliesti visas įmanomas gyvenimo sferas – santykius su draugais, darbą, studijas. Tai gali būti pavojinga. Vienas svarbiausių patarimų aktyviems socialinių puslapių vartotojams – saugokite savo privatumą. Jungtinėje Karalystėje bei kitur pasaulyje pasitaikė tokių vagysčių. Daugelyje internetinių puslapių galima surasti visą informaciją apie asmenis – pradedant gimimo data, baigiant mobiliojo telefono numeriu, darboviete ir pareigomis. Būna atvejų, kad asmens aprašuose įmanoma surasti net atsakymų į klausimus apie motinos mergautinę pavardę ir panašiai. O šie klausimai dažnai naudojami kaip slaptažodžio dalis atliekant finansines ar kitas konfidencialias operacijas.
Tad būtina atsiminti, kad tinklalapiuose, kurių vartotojai skaičiuojami dešimtimis milijonų, pasitaiko ir sukčių, ir žudikų, ir „asmenybės vagių“.
Viena straipsnio bendraautorių (G. B.) pastebėjo, kad jau kurį laiką „Facebooke“ sklando keletas keistų lietuviškų šmėklų. Tai merginos lietuviškais vardais ir pavardėmis, vietoj nuotraukos turinčios paveiksliuką, nepateikiančios jokios asmeninės informacijos apie save ir besiprašančios į draugus pas visus iš eilės. Tų merginų profilis tiesiog nusagstytas žinutėmis „Kodėl prašaisi į draugus ir vėliau nebendrauji?“, „Ar mes pažįstami?“ ir pan. Iš jų aišku, kad šių merginų nepažįsta daugelis tariamų virtualių draugų. Jos gali taip elgtis dėl daugelio priežasčių – dėl noro šnipinėti žmones iš neturėjimo ką veikti, dėl sociologinių tyrimų ar bandymų pasinaudoti asmenine informacija.  
Pati puikiausia apsisaugojimo priemonė šiais labai išaugusio virtualaus bendravimo laikais yra paprasčiausiai savo asmeninę informaciją užblokuoti nuo pašalinių akių.
„Facebookas“ – bendruomenė be sienų
Rengiant publikaciją, akis užkliuvo už viename Lietuvos dienraštyje perspausdinto interviu su britų rašytoju, žurnalistu Tomu Hodgkinsonu, kuris teigia „nekenčiantis „Facebooko“. Jis kritikuoja socialinius tinklalapius pirmiausia dėl to, kad iš tokios vertybės, kaip draugystė, keli gudručiai jau uždirbo ir dar uždirbs milijardus.
Populiarusis veikėjas traukia per dantį visus „Facebooko“ lankytojus teigdamas, kad mus tiesiog „prigavo“, pasinaudojo paprasčiausiu žmogaus psichologijos bruožu – noru spiestis į grupes. Jis įspėja, kad tinklalapis gali būti labai gerai apgalvotas socialinis eksperimentas, kurio tikslas „valstybių sienas paversti relikvija“ ir taip kada nors pakeisti tvarką pasaulyje.
Paprastai įgyvendinama idėja – bendruomenės be sienų – ateityje gali tapti didžiausiomis reklamos tikslinėmis grupėmis. T. Hodgkinsonas įspėja, kad „Facebookas“ – draugystės tiltas – iš tiesų mus gali atbukinti. Užuot realiai su draugais gėrę kavą, keliavę, mes labinamės internetu. Užuot kovoję dėl pripažinimo tam tikrose grupėse, vis labiau nyrame į drumzlinus vandenis, kur eksponuojame tik gražiausias savo nuotraukas, pateikiame pozityviausią informaciją ir taip tenkiname savo tuštybę.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai