Sigita Limontaitė   |   2014-09-18

Škotijos nepriklausomybė: kas laukia mūsų?

  
Škotijos nepriklausomybė: kas laukia mūsų? Škotijos atsiskyrimo šalininkai tiki, kad ES nenorės prarasti gamtos išteklių turtingos šalies.

Rugsėjo 18 d. įvyks referendumas, kuriam pasibaigus paaiškės, ar Škotijai bus leista atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės. Nepriklausomybės klausimas D. Britanijos salyne analizuojamas jau kurį laiką, tačiau čia gyvenantiems lietuviams, regis, nė motais pasikeitimas, kuris gali iš esmės pakeisti visų imigrantų gyvenimus.

Jeigu nepriklausomybės referendume būtų nuspręsta teigiamai, Škotija atskira valstybe taptų nuo 2016-ųjų kovo 24 dienos. Tuomet gegužę vyksiantys Parlamento rinkimai būtų pirmieji nepriklausomoje šalyje. Vienas iš neatsakytų klausimų dėl galimos nepriklausomybės – imigracija. Jungtinė Karalystė (JK), kaip ir Lietuva, priklauso Europos Sąjungai (ES), tad iki šiol lietuviai turėjo teisę keliauti, gyventi ir dirbti visose šalies dalyse. Tačiau politikai, palaikantys skirtingas puses dėl referendumo, kol kas negali paaiškinti, kas po nepriklausomybės nutiktų Škotijos imigrantams.
Londone penkmetį gyvenantis Arūnas „Tiesai“ sakė nejaučiantis jokios grėsmės dėl galimos Škotijos nepriklausomybės. „Pirmiausia, netikiu, kad jie atsiskirs. Antra, mums, Anglijos imigrantams, tai neturės didelės įtakos. Labiausiai imigrantai bijo tapti nelegaliais, tačiau keletą metų Škotijoje gyvenę ir dirbę lietuviai juk galės gauti rezidento kortelę ir toliau ramiai ten gyventi“, – sakė fabrike dirbantis lietuvis.
Atsiskyrimą palaikantys politikai žada, jog po referendumo Škotijoje imigrantams niekas negrės, mat jie išlaikys tas pačias sąlygas, kurios galioja šiuo metu. JK politikai, tuo tarpu, prieštarauja, esą britai ir kiti ES piliečiai nebegalės laisvai keliauti į Škotiją, kuri nebebus nei ES, nei kitų tarptautinių organizacijų narė. O savo imigracijos įstatymų naujai sukurta šalis greitai neturėtų, mat neturės patvirtintos Konstitucijos ir naujo Parlamento.
 
Škotijos ministras Alexas Salmondas, aktyviai palaikantis nepriklausomybės idėją, siūlo D. Britanijai pasirašyti Bendros kelionių erdvės susitarimą, kuris reikštų, kad škotai ir britai galėtų laisvai keliauti po visą salyną ir tam nereikėtų vizos. Bendros kelionių erdvės sutartis šiuo metu sėkmingai veikia tarp Airijos ir JK. Taip pat A. Salmondas žada nepriklausomos Škotijos grynąjį imigracijos lygį padidinti iki 24 tūkst. per metus. Tad, pasak politikų, imigrantai iš nepriklausomos Škotijos nebūtų vejami, jų būtų laukiama tik daugiau.
 
Kita „Tiesos“ pašnekovė, Elena, taip pat teigė mananti, kad Anglijos lietuviams dėl Škotijos nėra ko sukti galvos. „Jei atvirai, neįdomi man ta jų nepriklausomybė ir neturiu ką pasakyti šiuo klausimu. Na, taps Škotija atskira šalimi, bet problemų dėl to turės tik ji, kuo čia dėta Anglija ir joje gyvenantys lietuviai?“, – retoriškai klausė pašnekovė.
 
Svarstymai dėl Europos Sąjungos
Nepriklausomybės šalininkų teigimu, po atsiskyrimo nuo JK Škotija nedelsdama kreiptųsi į ES ir bandytų įstoti į ją kaip savarankiška valstybė. Bėda ta, kad įstojimui reikalingas visų dabartinių Sąjungos narių pritarimas. Ekspertai svarsto, jog savarankiškos Škotijos narystei nepritartų Ispanija, Italija, Prancūzija, Belgija ir kitos šalys, kurioms gresia separatistiniai judėjimai. Mat priimdamos atsiskyrusią valstybę jos tik paskatintų panašius atsiskyrimus kitose Europos šalyse. Žvelgiant iš ES narių perspektyvos, visos Sąjungos piliečiai bei šalių lyderiai nenorės netekti vienos iš Sąjungos dalių, tad stengsis, kad Škotija būtų priimta atgal.
 
Su šia JK žiniasklaidoje plintančia idėja nesutinka lietuvis Arūnas. „Manau, kad ES škotų nebepriimtų, o į ją investuoti irgi kažin ar norėtų. Ką tik „gimusi“ šalis, kurios vienintelis pasididžiavimas – Šiaurės jūros ištekliai, nepritrauks rėmėjų ir užtarėjų. O jei neįstos į ES, Škotija paprasčiausiai bankrutuos. Negi škotai tokie kvaili, kad balsuotų už atsiskyrimą ir rizikuotų gerove, kurią dabar turi? Esu tikras, kad ne“, – svarstė Arūnas.
 
Interneto svetainėje „TAIP Škotijai“ skelbiama, jog, atsižvelgiant į istorijos faktus, ES neturės kitos išeities, kaip tik priimti naują šalį į Sąjungą. „Atsižvelgiant į didžiulius Škotijos išteklius šalys turės galvoti ne tik apie mūsų, bet ir kitų Europos šalių interesus. Šios derybos vyktų nuo referendumo pabaigos iki pirmosios nepriklausomybės dienos. Derantis Škotija vis dar priklausytų JK. Prisimenant, kaip sąjungininkės reagavo į Vokietijos situaciją po Berlyno sienos griuvimo (iki tol nuo Vokietijos atskirta Rytinė šalies dalis greičiau nei per metus prisijungė prie ES, aut. past.), rodo, kad ES pasikeitus aplinkybėms pasirengusi greitai reaguoti piliečių gerovės labui“, – rašoma tinklalapyje yesscotland.net.
 
Ministras A. Salmondas paskelbė, jog derybos dėl laisvos Škotijos grįžimo į ES jau pradėtos. Pasak referendumo šalininko, pokalbiai su valstybėmis, kurios, esą, turėtų nerimauti labiausiai, jau įvyko. „Šia tema jau kalbėjau su ES narėmis. Nemanau, kad kas nors Europoje norėtų iš Sąjungos pašalinti tokią žuvies ir energijos turtingą šalį. Tokia mintis tiesiog absurdiška“, – pranešime spaudai kalbėjo A. Salmondas. Vėliau jis pridūrė, kad nors Škotija sudaro vos 1 proc. JK populiacijos, tačiau taip pat Europai teikia 20 proc. visos žuvies, 25 proc. atsinaujinančių gamtos išteklių bei 60 proc. naftos.
Ekonominė grėsmė Jungtinei Karalystei
 
D. Britanijos Premjeras Davidas Cameronas ir trys pagrindinės Parlamento partijos griežtai atsisako dalytis su Škotija bendra valiuta – svarais sterlingų, jei regionas taps nepriklausomas. Valiutos ekspertai tikina, kad nepriklausoma Škotija turėtų keturias galimybes išspręsti valiutos klausimą. Pirmasis variantas – išlaikyti svarą sterlingų nacionaline valiuta ir taip palaikyti ryšį su Jungtine Karalyste. Antroji galimybė – naudotis svaru sterlingų, tačiau nelaikyti jo nacionaline valiuta. Trečiasis variantas – įsivesti eurą, o ketvirtasis – sukurti naują valiutą.
 
Svaro, kaip ne nacionalinės valiutos išlaikymas, bent kurį laiką apsaugotų Škotiją nuo finansinio šoko. Euro įvedimas užtruktų labai ilgai, o naujos valiutos sukūrimas būtų brangus, tačiau padėtų naujai šaliai kontroliuoti pinigų politiką. JK politikai kategoriškai atsisako bet kokių pasiūlymų išlaikyti bendrą valiutą. „Atsiskyrimui įvykus kelio atgal nebebus. Turėsime atskiras valiutas ir biudžetus, tad jei Škotija nubalsuos teigiamai, tai bus šuolis į tamsią naktį be prošvaistės grįžti atgal“, – laikraščiui „Daily Mail“ sakė D. Cameronas.
 
Prasidėjus diskusijoms apie nepriklausomybę, svaro kursas, palyginti su doleriu, smarkiai krito. Ekspertai įspėjo, jog atsiskyrus Škotijai Jungtinės Karalystės ekonominė padėtis smarkiai suprastėtų. Didžiausios Jungtinės Karalystės kompanijos dar neįvykus referendumui ėmė skambinti pavojaus varpais ir tikinti, jog įvykus atsiskyrimui jos būtų priverstos didinti kainas.
 
Didžiausi Škotijos bankai „RBS“ bei „Lloyds“ pranešė, kad jie privalės išsikelti iš Škotijos ir atleisti tūkstančius darbuotojų bei kelti kainas Jungtinėje Karalystėje. Nepriklausomybės atveju, naujoje šalyje prasidėtų ekonominė krizė, šalis netektų galimybės skolintis, tad bankai būtų priversti didinti palūkanas, o jų mokėti škotai negalėtų. Prekybos gigantas „John Lewis“ paskelbė Škotijoje kelsiantis kainas, ypač jei škotai sukurtų naują valiutą. Tokią pat nuomonę išreiškė ir prekybos tinklai „Asda“, „Waitrose“, „Next“, „DIY“ ir „B&Q“. Apie įkainių didinimą prabilo ir telekomunikacijų kompanijos.
Škotijos nepriklausomybė iš Jungtinės Karalystės biudžeto 2015–2016 finansiniais metais atimtų apie 13,8 mlrd. pajamų. Ekspertai įspėjo, kad sumažėjus šalies biudžetui pirmiausia kentėtų viešasis sektorius ir pensijų fondas.
 
„Tiesos“ pašnekovai lyg susitarę tvirtino, kad, jei Škotija paskelbtų nepriklausomybę, tai geruoju nesibaigtų patiems škotams. „Skaičiau, jog škotų apklausa prieš keletą mėnesių parodė, kad nepriklausomybės nori daugiau nei pusė piliečių. Prieš porą savaičių pakartojus apklausą paaiškėjo, kad atsiskirti nori jau tik 30 proc. Turbūt, patys žmonės nežino, kas jų laukia“, – kalbėjo Elena.
 
Su jos nuomone sutiko ir Arūnas, tačiau vyras pasidalijo ir savo mintimis apie poveikį Anglijai: „Na, jei bankams ir verslininkams sumažės klientų iš Škotijos, jie kels kainas Anglijoje. Jei Anglijos biudžetas susitrauks, dar labiau brangs būstas, pabrangs paskolos ir gal net padidės nedarbas. Juk škotai bėgs iš savo šalies, jeigu neras darbų arba neteks turėtųjų iki nepriklausomybės.“
 
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Politika, Škotija

Komentarai

Naujausi straipsniai