Diana Šerpenskaitė   |   2016-01-07

Skaitytojos laiškas: tiems, kurie laukia tinkamo laiko vaikeliui

  
Skaitytojos laiškas: tiems, kurie laukia tinkamo laiko vaikeliui
© Pixabay.com nuotr.
Vaikas Jūsų gyvenime pakeis viską, bet patikėkite, tie pokyčiai nebūtinai bus blogi.
Patikėkite manimi, kątik šviežiai iškepta mama, kuri neaugo šeimoje, ir neturėjo pavyzdžio, kaip tai reikia tinkamai daryti, – Jūs viską mokėsite.

Kai susilaukiau Nojaus, buvau 28-erių. Vaikelio abu su antrąja puse norėjome, jį planavome, jam ruošėmės. Turbūt mes, žmonės, taip labai bijome permainų, kad vis sakome dar ne laikas... Dar neturime pakankamai didelių namų ar automobilio, kurioje tilptų vaiko kėdutė, dar neturime taupomosios sąskaitos, kurioje būtų pinigų „ekstra“ atvejui...

tirties galiu pasakyti, tinkamo laiko niekada ir nebus. Tinkamas laikas bus tada, kada mes patys pasakysime, DABAR.
Penkias dienas per savaitę, 5 val. ryto keldavausi į darbą. Kai grįždavau namo, būdavau pavargusi iki pirštų galiukų ir žinodavau, kad ryt bus tas pats. Būdavo dienų, kada galvodavau: „Pasaulis toks materialus, kad einu į darbą vien dėl to, kad valgyt nusipirkčiau. Norėčiau pasiimti knygą ir apsistoti kokioje negyvenamoje saloje, kad materialumas neegzistuotų. Deja, tai tik svajonės.“
 
O tada sužinojom, kad laukiamės. Turbūt gyvenime nebuvo tiek daug emocijų. Baimė, išgąstis, laimė, nežinojimas, kas bus, pamenu ir verkiau, ir apkabinus dar visiškai mažą pilvuką, sakiau „LABAS“ tam žmogeliukui.
 
Ir aišku atėjo linksmoji nėštumo dalis: pykinimas, nuotaikų svyravimai, miego trūkumas. Kaip mano vyras dar vis yra su manimi – aš nežinau, nes pora kartų ir pati norėjau su savim išsiskirti.
 
Bet žinot ką? O buvo verta.
 
Gimdymas buvo labai ilgas, be galo skausmingas ir sekinantis, bet kai tą mažą būtybę uždėjo man ant krūtinės, aš nieko nebejaučiau – tik palengvėjimą, kad jį jau galiu laikyti ir prie savęs glausti, kad viskas baigėsi gerai, ir kad nuo šiol mano gyvenimas įgijo naują prasmę.
 
Jei ir kelsiuosi 5 val. ryto, tai tik todėl, kad Nojui reikės valgyti, o gal jis tik norės pažiūrėti, ar aš vis dar čia.
Ir kai kažkada važiavau namo ir metro pamačiau liūdnus veidus, kurie kaip ir aš tada, žinojo, kad ryt bus tas pats, supratau, kad pagaliau gyvenimas įgavo kitą prasmę ir kiekvieną dieną ta prasmė bus didesnė, šypsosis ir netgi juoksis labiau, o vieną dieną atsisuks į mane ir pirmą kartą pasakys „MAMA“... Ir tada aš tik dar labiau suprasiu, kad buvo verta.
 
Mamos, kurios laukiasi pirmą kartą, jei Jums vis dar kyla abejonių: ar sugebėsite, ar žinosite, ką daryti, kai verks, kai skaudės? Patikėkite manimi, ką tik šviežiai iškepta mama, kuri neaugo šeimoje, ir neturėjo pavyzdžio, kaip tai reikia tinkamai daryti, – Jūs viską mokėsite. Kartais pačios savimi stebėsitės ir galvosite: o iš kur pas mane tokios žinios? Ir Jums pavyks.
 
Bendraukite su kitomis mamomis, klauskite patarimų ir dalinkitės sava patirtimi, nes mes visos galime vienai kitai padėti.
 
O šeimoms, kurios sako, kad laikas – netinkamas, galiu pasakyti, kad jis niekada ir neateis. Turbūt žmogus tokia būtybė, kad jam visada norisi daugiau, tobuliau.
 
Kai mes susilaukėm Nojaus, tik tada viskas sukrito į savus stalčiukus... Išsikraustėme į didesnius namus, už Londono, nusipirkome automobilį, kuriame vietos žymiai daugiau...
Linkiu neatsigręžti vieną dieną ir pamatyti, kad tinkamas laikas niekada taip ir neatėjo.
 
Vaikas Jūsų gyvenime pakeis viską, bet patikėkite, tie pokyčiai nebūtinai bus blogi. Juk bemiegės naktys kažkada baigsis, buteliukų ir rūbelių kalnai taip pat. O tada sėdėsite prie didelio kalėdinio stalo su krūva anūkų ir galvosite: „Į nieką šito nekeisčiau“.
 
Kaip sakoma vienoje reklamoje: „Take it from us you doing (will do) great“. Linkiu, kad šitie metai būtų kitokie.
 
Linkėjimai,
Diana
 
  

Žymos: Motinystė, tėvai, Įdomu, Tinkamas metas, Diana Šerpenskaitė

Komentarai

Naujausi straipsniai