Stanislovas Kairys   |   ATGIMIMAS   |   2012-12-04

Rinktinio deguto koalicija

  
Rinktinio deguto koalicija

Cirku Seimo rūmuose piktinasi tik naivuoliai. Anądien visuomeninės televizijos žurnalistė svarbiausioje šalies žinių laidoje stebėjosi, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė gana palankiai priėmė socdemų į susisiekimo ministrus siūlomą Rimantą Sinkevičių. Atseit, niekam – nei prezidentei, nei partijos bičiuliams – neužkliuvo, kad šis partietis prieš porą metų Seime svirduliavo, o nuo jo sklido kvapas, panašus į alkoholio.

O šventas pasipiktinusiųjų naivume! Kodėl turėjo užkliūti?
Pasirodo, dar yra Lietuvoje žmonių, nepajėgiančių ar nenorinčių suprasti, kad toks partiečių sinkevičių, mykolaičių, visų rūšių gražulių ir kompanijos supratimas, kas parlamentarui leistina, o kas – ne, yra didelis riebus pliusas koalicijos elektorato akyse, joks ne minusas. Minusas – tik nuo liaudies beviltiškai atitrūkusiam elitui.
 
Lieka tik pasidžiaugti, kad mūsų prezidentė nuo tos liaudies nė kiek nenutolusi.
 
Apie Petrą Gražulį, naująjį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narį – atskira kalba. Tai, kad šio tautos išrinktojo gudriai išvengus mokesčių įsigytas visureigis, vairuojamas vaiduoklių, keliasdešimt kartų buvo prietaisų užfiksuotas viršijęs greitį – rinkėjų akyse, netenka abejoti, taip pat pliusas. Gražus pavyzdys, kaip galima, o, svarbiausia, reikia rodyti špygą valdžiai. Ir kaip specifiniais žodžiais bei kumščiu panosėje ganyti nuo tikrojo tikėjimo nusisukusias mažumas.
Šaunuolis, Petrai! Saviškis!
 
O dabar – apie špygų valdžiai, šįkart – teisminei, rodymo tikruosius meistrus – Darbo partijos teisiamuosius. (Vienas jų, Vytautas Gapšys, dabar jau sėkmingai įtaisytas Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Kad nuo aukštos vietos geriau špyga matytųsi, ko gero.)
 
Šią savaitę prasidėjo Seimo narių trijulės teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūra. Ne veltui čia paminėtas Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys jau spėjo pareikalauti, kad lemtingas balsavimas Seime būtų atviras. Kad tauta pamatytų, kas yra kas. Kurie tautos išrinktieji trokšta geriausių paprastų žmonių draugų bei užtarėjų – Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės kraujo. Didžiai pamokomas trileris reginių ištroškusiai publikai – garantuotas. Taip pat – gera proga uždirbti lošimų kontoroms. Nors... ne. Koks kvailys šių dienų Lietuvoje galėtų statyti totalizatoriuje už teisingumo, kaip jį įsivaizduoja saujelė naivių aktyvistų ir vienas kitas stiklo bokšto inteligentas, pergalę?!
 
Suprantama, kad kol Lietuvoje vyksta sunkus valdžios grąžinimo liaudžiai darbas, kol dar iki galo nepasidalintos pelningiausios ministerijos, nėra kada pasirūpinti būsimo kultūros ministro kandidatūra. O gal tos ministerijos ir visai nereikia? Kiek tame name visokiausių baldų baldelių, kompiuterių, yra ir keletas senovinių koklių krosnių, dar visokio gero... Pasidalytų elektoratas ir ramu. Tuo labiau, kad koks paskubomis per klaidą paskirtas neaiškios kilmės elitinis kultūros ministras, tarsi koks kartaus viržių medaus šaukštas, gali smarkiai pagadinti rinktinio koalicijos deguto statinę.
Kuo tada reiktų tepti?
 
 
  

Žymos: Lietuva,, Lietuvos politika

Komentarai

Naujausi straipsniai