Mantas Petruškevičius   |   2012-12-20

Popierinių pinigų era baigiasi?

  
Popierinių pinigų era baigiasi? Svarai gali greitai tapti plastikiniais.

Ar esate kada nors susimąstę, kad kas nors kada nors galėtų pakeisti mums įprastus pinigus? Tikriausiai, pirma ir logiškiausia mintis, galinti ateiti į galvą, būtų apie plastikines mokėjimo korteles, kurios ateityje gali jeigu ne apskritai išstumti iš apyvartos, tai bent jau drastiškai sumažinti grynųjų pinigų kiekius atsiskaitant už prekes bei paslaugas.

atsiskaitymas debetinėmis ar kreditinėmis bankų kortelėmis yra ne tik patogus, tačiau ir pakankamai saugus sprendimas, naudojamas vis daugiau atsiskaitymo operacijų. Tačiau, šiandien – ne apie jas.
Anglijos centrinis bankas pastaruoju metu atlieka išsamią studiją, padėsiančią apsispręsti, ar mums įprastus popierinius banknotus apsimokėtų nuo 2015 metų pakeisti į... plastikinius.
 
Jeigu atlikta studija patvirtins Anglijos centrinio banko lūkesčius, popierines svarų sterlingų valiutos kupiūras, buvusias apyvartoje daugiau nei 300 metų, jau po trejų metų pakeistų iš specialaus plastiko ir polimero pagaminti pinigai. Jeigu taip įvyktų, jau visai netrukus galime turėti tvirtesnius, neperšlampamus vandenyje ir, svarbiausia, ne taip lengvai sukčių padirbinėjamus banknotus.
 
Anglijos bankas svarsto galimybę Debdene, Esekso grafystėje, atspausdinti pirmąją vieno milijardo plastikinių svarų sterlingų emisiją jau po trejų metų. Čia įsikūrusi grynųjų pinigų spausdinimo kompanija „De La Rue“ yra Anglijos banko partnerė nuo 2003 metų, kuri spausdina oficialią valiutą daugiau nei 150 valstybių. Ji plastikinius pinigus „gamina“ ir Ramiojo Vandenyno saloje esančiai Fidžio salai.
 
Pradininkė – Australija
 
Iš plastiko gaminamas kupiūras jau nuo 1988 metų sėkmingai įsivedė Australija, kurioje jas pradėta naudoti kaip prevencinę priemonę prieš pinigų padirbinėjimą. Ten jos puikiai prigijo, o įdomumo dėlei verta paminėti, jog vieni iš aktyviausių plastikinių pinigų gerbėjų yra daugelio Australijos burlentininkų bendruomenių atstovai, kuriems nuo 1988-ųjų nebereikia jaudintis dėl ant kranto paliktų pinigų saugumo.
 
Be Australijos, plastikinės kupiūros jau yra arba artimiausiais metais apyvartoje turėtų pasirodyti Naujojoje Zelandijoje, Rumunijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Meksikoje bei Vietname. Anglijos kaimynystėje esančioje Šiaurės Airijoje prieš 13 metų taip pat buvo atspausdintas iš specialaus plastiko pagamintas simbolinis penkių svarų nominalo banknotas.
Sunkiau padirbti – lengviau perdirbti
 
Greta sumažėjusios padirbinėjimo grėsmės, plastikinių kupiūrų ilgaamžiškumas yra beveik septynis kartus didesnis nei popierinių. Taip pat dėl savo medžiagų sudėties juose nesikaupia tiek įvairių bakterijų ir virusų, būdingų popieriui.
 
Tačiau vis dėlto svarbiausia – saugumas. Dėl naudojamos specialios technologijos plastikinius pinigus yra nelengva padirbti, taip pat lengviau atskirti tikriems pinigams būdingus skiriamuosius ženklus. Įdomu tai, jog naujuosius pinigus bus galima ne padirbinėti, o perdirbti. Dėl to juos gaminant bus sutaupoma gamybinių bei gamtos išteklių.
 
Grynieji gali brangti
 
Tačiau nors privalumų, atrodo, yra daugiau nei trūkumų, bene didžiausia neigiama aplinkybė gali būti dideli pradiniai kaštai prieš įdiegiant naująsias kupiūras. Jeigu, žinoma, jos bus įdiegtos jau netrukus. Šiuo metu vyksta detalūs skaičiavimai, kiek investicijų prireiktų Anglijos centriniam bankui pakeisti įprastus grynuosius.
 
Dar daugiau darbo bei resursų pokyčiams turėtų skirti komerciniai bankai. Šiems tektų pakeisti dalį bankinės infrastruktūros elementų, nuo paprasčiausių pinigų skaičiavimo aparatų iki technologiškai sudėtingų grynųjų pinigų bankomatų. Dėl nemažų papildomų investicijų jau dabar beveik neabejojama, jog kurį laiką pinigų išgryninimas naudojantis mums įprastais bankomatais gali būti papildomai apmokestinamas. Jeigu taip įvyktų, kiekvieną kartą naudodamiesi bankomatais turėtume susimokėti tam tikrą procentą už išgrynintą pinigų sumą. Iš kitos pusės, taip bent iš dalies sumažėtų atsiskaitymų grynaisiais pinigais bei padaugėtų žmonių, besinaudojančių bankinėmis kortelėmis. Tai taip pat turėtų įtakos šešėlinio atsiskaitymo grynaisiais sumažėjimui.
 
Taigi, kad ir kokių rezultatų sulauktume iš šiuo metu Anglijos centrinio banko atliekamos studijos dėl popierinių kupiūrų pakeitimo specialiomis polimerinėmis-plastikinėmis, jau dabar aišku, kad įprasti popieriniai pinigai Anglijoje kitus tris šimtus metų tikrai nebeturėtų gyvuoti.
 
 
  

Žymos: Anglija, Mantas Petruškevičius, Ekonomika, Pinigai

Komentarai

Naujausi straipsniai