Parengė Sandra Sirvidienė   |   2010-12-27

Lietuviškos Naujųjų Metų tradicijos

  
Lietuviškos Naujųjų Metų tradicijos
© D.Dokšaitė
Naujieji metai daug kur buvo švenčiami kaip Kūčių ir Kalėdų tąsa.

Naujieji metai Lietuvoje pradėti švęsti palyginti ne taip ir seniai. Seniau jie niekuo nesiskirdavo nuo eilinio sekmadienio. Kaip šventė daugiau buvo švenčiama Aukštaitijoje. XIX a. Aukštaitijoje Naujieji metai žinomi kaip „sveikinimų ir linkėjimų diena“. Tą dieną visi linkėdavo vienas kitam laimės ir burdavo ateitį. Kaip ir seniau, taip ir dabar Naujieji – linksma visuomeninė, jaunimo šventė.

ai daug kur buvo švenčiami kaip Kūčių ir Kalėdų tąsa. Jiems būdingi tie patys elementai. Tikima, kad visi kiti metai bus tokie, kokia bus Naujųjų metų diena. Stengiamasi būti linksmiems, nesipykti, nesiskolinti ir kitiems neskolinti, nes gali savo laimę atiduoti.
Iki I-ojo Pasaulinio karo kai kuriose šeimose, išskyrus Suvalkiją, prieš Naujuosius metus ir Tris Karalius kartodavo Kūčių vakarienę. Naujametines Kūčias vadindavo riebiąja Kūčia, Antrosiomis Kūčiomis, Kūčiūkėmis ir pan. Šios Kūčios skyrėsi tuo, kad jose jau galėjo dalyvauti ir ne šeimos nariai – giminės, kaimynai, draugai. Ant stalo nebededama šieno, nebesilaikoma pasniko, valgoma riebiai. Vakarienę pradėdavo kalėdaičiu, paliktu nuo Kūčių stalo. Žemaitijoje buvo įprasta virti šiupinį su kiaulės galva. Per Naujuosius jau nebeminimi mirusieji. Tai linksma šventė.
 
Nusistovėjusių Naujųjų metų sutikimo papročių nebuvo. Aukštaitijoje po sodybas vaikščiodavo persirengėliai: „Nauji“ ir „Seni“ metai, velniai, giltinė, gyvuliai. „Nauji“ ir „Seni“ metai susikaudavo ir visada nugalėdavo „Nauji“. Vaikai persirengę vaikščiodavo po kaimą, gąsdindavo vieni kitus.
 
Svarbu, kad 12 val. niekas nemiegotų, nes galima savo laimę pramiegoti, todėl žadindavo net mažus vaikus. Jaunimas daug šokdavo, kad visus metus kojelės gerai kiltų. Vaikinai stengdavosi pirmiausiai šokdinti gražiausias merginas, kad visus metus sektųsi su gražiomis merginomis draugauti. Per Naujuosius ateidavo ne Kalėdų senelis, o Senis šaltis.
 
Kai kur buvo paprotys uždegti šiaudų kūlį. Tikėdavo, kad taip sudegins nelaimes, viską, kas blogą, padės greičiau sugrįžti saulei.
 
Naujų metų naktis, kaip ir Kalėdų, – stebuklinga. Tikima, kad šią naktį namus aplanko raganos, ir jei randa nebaigtą darbą, juose apsigyvena visiems metams. Naujųjų metų naktį ir dieną galima nuspėti ateitį, derlių, ateinančių metų orą.

* Jei naktis žvaigždėta – bus geri metai.

* Norint, kad aruodai kitais metais būtų pilni, reikia atidaryti svirno duris ir šaukti: „Javai, javai, svirno durys atdaros, aruodai pilni!“.

* Apdalinus elgetas, galima tikėtis derlingų metų.

* Geras ženklas buvo grįžtant iš bažnyčios į pusnį įvirsti – linai gerai derės.
 
Jaunimas burdavo apie savo antrąją pusę, meilę. Traukdavo smilgeles iš po staltiesės, skaičiuodavo grūdus ir kt., kad būtų porinis, klausydavo šunų lojimo, liedavo šviną ir vašką, burdavo su apverstomis lėkštutėmis, iš kavos tirščių ir kt.
* Jei per Naujuosius pabučiuoja ūsuotas vyras, tai kitais metais ištekėsi.

* Reikia 9 vakarus prieš Naujuosius skaičiuoti po 9 žvaigždes, o devintąjį (Naujųjų metų) vidurnaktį, užsidėjus ant galvos rankšluostį, atsisukti į tamsų lango stiklą – pamatysi savo antrąją pusę.

* Burdavo su žvakėmis ir veidrodžiu, turėdavo pamatyti savo antrąją pusę.

* Norint sutikti savąjį reikia Naujų metų vakarą nešti sąšlavas ant kryžkelės ir atsisukus žiūrėti, ką sutiksi – už to ištekėsi.

* Vaikinai ir merginos atsistoja ratu ir vienas kuris degina degtuką, į kurią pusę degtukas nulinksta – tas myli.

* Savąjį galima susapnuoti. Reikia po pagalve padėti šukas arba spyną, kas sapne atrakins arba sušukuos, tas bus vyras.

* Naujųjų metų rytą svarbu, ką pirmą sutiksi: jei kunigą – gali numirti, daktarą – susirgsi, elgetą – vargas ir skurdas, pirklį – turtas ir laimė. Jei į svečius pirma ateina moteris – nelaimingi metai, vyras – laimingi, žydas – labai laimingi. Jei nori gražiai visus metus atrodyti, reikia pirmąją dieną apsivilkti ką nors naujo.
 
* Sakydavo, koks oras per Naujuosius – tokie bus visi metai. Jei per Naujuosius šąla, per Velykas bus šilta. Sniegas ir pustymas – derlingų metų požymis.
 
Tad smarkių pūgų ir sniego!
 
 
Šaltiniai:

Kudirka J. Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos. Vilnius, 1993.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai