Sigita Limontaitė   |   2014-08-28

Kiek vertos nelaimės darbe? 

  
Kiek vertos nelaimės darbe? Ne visi nelaimingi atsitikimai verti kompensacijos.

Iš kompiuterio ekrano ar laikraščio puslapių besišypsantys žmonės sugipsuotomis rankomis siūlo siekti teisybės, patyrus traumą. Kitose reklamose tiesiogiai kreipiamasi į nukentėjusius asmenis teigiant, kad už savo nelaimę jie gali gauti piniginę kompensaciją. „Tiesa“ aiškinosi, kokios nelaimės iš tiesų vertos piniginės kompensacijos ir ką daryti nukentėjus ne dėl savo kaltės.

 
Per metus Jungtinėje Karalystėje dėl netinkamai paruoštos darbo vietos, įvykus nelaimei kelyje ar kitokiam nusikaltimui nukenčia keli šimtai tūkstančių žmonių, tačiau į teisėsaugą dėl nutikusių įvykių kreipiasi anaiptol ne visi. Emigravusiems lietuviams dažnai atrodo, kad nelaimingas atsitikimas nutiko, jo nebepakeisi, o apie žalos atlyginimą bei kreipimąsi pagalbos į advokatą pagalvoja tik keletas.
Vietoj grąžos – galvos trauma
 
„Tiesa“ kalbino nemažą piniginę kompensaciją dėl kito žmogaus kaltės gavusią Oną, kurios vardas, jos pačios prašymu, pakeistas. Gimtadienį šventusi moteris buvo rimtai sužalota privataus taksi vairuotojo, nenorėjusio atiduoti grąžos: „Stovėjau atsirėmusi į jo automobilį ir prašiau atiduoti grąžą, bet jis tuomet paspaudė greičio pedalą. Nieko neatsimenu, nes pabudau gulėdama ant grindinio ir pamačiau verkiančias drauges. Jos manė, kad po smūgio galva į asfaltą numiriau“, – apie įvykusį incidentą pasakojo moteris.
 
Pirmiausia ji kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo padaryta galvos nuotrauka, taip pat nukeliavo į policiją ir pranešė apie nelaimę bei paprašė pareigūnų rasti skriaudėją. Policijai pradėjus tyrimą moteris teigė susidūrusi su keista valstybinių įstaigų darbo sistema. Pasak pašnekovės, ligoninėje net jai paprašius nebuvo registruojama, kad ji tapo nusikaltimo auka, o policija, tirdama įvykį, užtruko neįtikėtinai ilgai.
 
Ona kaip galėdama stengėsi padėti tyrimui – pastebėjusi, kad pastate, prie kurio įvyko nelaimė, įrengtos lauko filmavimo kameros, ji kreipėsi į administraciją. Paprašiusi atsukti vaizdo įrašą nukentėjusioji užsirašė ją sužeidusio vairuotojo automobilio numerius bei juos pateikė policijai kartu pranešdama, kad įvykis buvo filmuojamas. „Po šešių mėnesių policija atsiuntė laišką, kad šio nusikaltėlio nerado. Vaizdo įrašą pareigūnai pasiėmė tik praėjus keturiems mėnesiams nuo mano pareiškimo, tačiau ir automobilio numeriai vairuotojo nepadėjo rasti“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Jausdama stiprius sveikatos negalavimus ir suprasdama, kad policija šio įvykio greitai neištirs, Ona kreipėsi į lietuvį teisininką. „Negalvojau apie jokius pinigus, tenorėjau, kad jis būtų surastas, tad susiradau advokatų kontorą, kurioje dirbo man vėliau labai padėjęs Giedrius“, – sakė moteris.
 
Išsireikalavo 60 tūkstančių
 
„Levenes Solicitors“ advokatų kontoroje dirbantis ir Onos bylą tyręs Giedrius Genčas „Tiesai“ sakė, kad šis tyrimas truko beveik trejus metus. „Surinkę pirminius parodymus ir pateikę kaltinimus atsakovams kreipėmės į gydymo įstaigą, kurioje buvo gydoma Ona. Surengėme susitikimą su teismo ekspertais, kurie patvirtino, kad jos trauma rimta ir turės įtakos tolimesniam gyvenimui“, – apie tyrimo pradžią pasakojo teisininkas.
Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad ligoninėje, kurioje iškart po traumos Onai atliktas galvos tyrimas, nėra tai patvirtinančių įrašų. „Ligoninėje man sakė, kad šis tyrimas nebuvo atliktas, tad informacijos apie sužeidimą nėra. Tuomet prisiminiau turinti šeimos gydytojo siuntimą ir su juo nuėjau į ligoninę, parodžiau tikslų laiką bei datą, kada man buvo atlikta procedūra. Sutrikę darbuotojai pasiaiškino, kad pildant duomenis buvo suklysta viena raidė, todėl jie anksčiau nerado informacijos“, – įvykių eigą tikslino Ona ir „Tiesos“ skaitytojams patarė išsaugoti kiekvieną dokumentą, gautą iš valstybinių įstaigų, nes jie gali dar pasitarnauti.
 
Teisininkas, apskaičiavęs finansinius nuostolius, paprašė atsakovų pirminės sumos žalai atlyginti, tačiau šie mėgino dalį kaltės suversti Onai ir pasiūlė 15 tūkst. kompensaciją. „Mes atkakliai priešinomės tokiam spaudimui prisiimti dalį kaltės. Kruopščiai surinkome visus įrodymus, siuntėme nukentėjusiąją pas medikus bei smulkiai apskaičiavome, kokius piniginius nuostolius Ona patyrė dėl šios traumos. Į sumą buvo įtrauktas darbo valandų sumažėjimas, išlaidos žmogui, prižiūrėjusiam ją po nelaimės, kelionių išlaidos, gydymo išlaidos bei piniginiai nuostoliai, kuriuos dėl neįgalumo ji patirs ateityje. Galiausiai sėkmingai iškovojome 60 tūkst. kompensaciją bylai net nepasiekus teismo“, – bylos eigą trumpai papasakojo G. Genčas.
 
 
Teisininkas G. Genčas teigė darantis viską, kad jo klientai gautų maksimalią kompensaciją.
 
Pataria nebijoti nesėkmės
Nors nelaimingų atsitikimų pasitaiko dažnai, tačiau ne kiekviena byla baigiasi nukentėjusiojo naudai. Teisininkų manymu, dažnai lietuviai bijo nesėkmės byloje bei atleidimo iš darbo ar kitų neigiamų pasekmių, todėl vengia kreiptis į profesionalus. Žmonės dažnai nesuvokia, kad traumas, kuria jie patyrė pavyzdžiui darbe, buvo galima išvengti jei darbdavys būtų tinkamai vykdęs savo teisinius įsipareigojimus darbuotojui – suteikti saugią darbo sistemą.
 
Teisininko G. Genčo teigimu, sunkiausia laimėti bylas, kuomet žmogus, išprovokavęs muštynes, jose nukenčia pats ir kreipiasi į advokatus prašydamas išieškoti žalą. „Taip pat labai sudėtingos būna bylos žmonių, nukentėjusių autoįvykio ar kriminalinio užpuolimo metu, kai kaltininkas pabėga. Dažnai tokiais atvejais žmonės nemato prasmės kreiptis į policiją, po to kreipiasi į advokatą arba pavėluotai praneša policijai, o pavėluotas kreipimąsis jų bylai jau nepadeda.“
 
Pasak „Levenes Solicitors“ teisininko, bylos sėkmė labiausiai priklauso nuo advokatų meistriškumo bei surinktų parodymų: „Dažnai laimime tokias bylas, kurios atrodė beviltiškos. Tikiu, kad geri advokatai gali rasti būdą, kaip laimėti net ir sudėtingiausias bylas, kurių sėkmę lemia tinkamų parodymų surinkimas bei sumani įstatymų interpretacija. Renkantis teisininką svarbu gerai viską apgalvoti, nes jo kompetencija gali lemti bylos sėkmę. Taip pat svarbu suprantama kalba kalbantis advokatas, nes net vienas klaidingai suprastas žodis gali kainuoti labai brangiai.“
 
Kalbėdamas apie „Tiesos“ pašnekovės Onos atvejį, G. Genčas prisiminė kitą lietuvį. Eitvydas (vardas pakeistas) darbo vietoje rimtai susižeidė. Fabrike dirbęs vyras dėl netvarkingos įrangos patyrė traumą ir nieko nelaukęs kreipėsi į teisininkus, norėdamas kovoti už savo teises. 10 mėnesių trukęs tyrimas nepasiekė teismo, o lietuviui už sužalojimą buvo sumokėta 165 tūkst. svarų sterlingų kompensacija.
Su pačiu lietuviu „Tiesai“ susisiekti nepavyko, laimėjęs bylą vyras išvyko į Lietuvą. Tačiau trumpai jo istoriją pristatė G. Genčas: „Tiriant Eitvydo nelaimę atsakovai iš dalies kaltino jį ir pasiūlė sumokėti 70 tūkst. kompensaciją žalai atlyginti. Mes nesutikome ir tarėmės su jais toliau. Dėl tinkamai surinktų įrodymų bei teismo medikų išvadų sumą pavyko padidinti iki 165 tūkst. Didžiuojuosi mūsų kontoros advokatais, kurie daro viską, kad klientas gautų maksimalią išmoką.“
 
Nelaimėsi – nemokėsi advokatui
Dalis Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių advokatų kontorų dirba naudodami „Nelaimėsi – nemokėsi“ principą. Tai reiškia, kad į teisininką kreipęsis asmuo iki bylos pabaigos jam nemoka už paslaugas. Tik pasibaigus bylai ir ją laimėjus advokatas gauną atlygį. Jei byla nelaimima, nukentėjusiajam nereikia mokėti nei cento.
 
„Tiesos“ kalbinta Ona teigė, kad pinigų jai niekad netrūkę, tad ji nebijojusi kreiptis į advokatą ir tik vėliau sužinojusi, kad jam sumokėti reikės tik tuomet, jeigu byla bus laimėta. „Nemaniau, kad apskritai gausiu kokią nors kompensaciją, tačiau Giedrius sakė, kad galima. Neklausiau jo, apie kokią galutinę sumą kalbama ir apskritai iš ko jis bando išieškoti tuos pinigus. Naktį prieš sužinodama galutinį sprendimą sapnavau, kad gaudžiau didžiules šešias žuvis ir man pavyko jas sučiupti rankomis. Giedrius juokėsi, kai papasakojau, bet paskui pasakė, kad mano sapnas išsipildė, žinot, juk žuvys reiškia pinigus“, – apie finansinę bylos pusę kalbėjo pašnekovė.
 
Teisininkas G. Genčas patarė nukentėjus būtinai kreiptis į advokatą, nes nelaimėjus bylos tai nieko nekainuoja: „Mes negauname užmokesčio tol, kol klientas negauna savo kompensacijos. Prieš tirdami bylą sutariame, kokį procentą nuo gautos sumos nukentėjusysis sumokės, jeigu laimės. O didžiąją dalį savo užmokesčio gauname iš atsakovų. Jei bylos laimėti nepavyksta – negauname algos, nes nukentėjusiajam nereikia mokėti.“
 
Teisininko G. Genčo patarimai

Pirmieji žingsniai nukentėjus
 
• Nukentėjus darbe kuo greičiau apie traumą pranešti darbdaviui ir užregistruoti ją nelaimingų atsitikimų knygoje.
• Nieko nelaukiant kreiptis į gydymo įstaigą. Pasitaiko, kad atidėliojamas vizitas pas medikus apsunkina bylos eigą, dėl dingusių simptomų bei atsisakymo gydytis pritrūksta įrodymų.
• Nukentėjus kriminalinio užpuolimo, autoįvykio metu, pasišalinus kaltininkui bei išprievartavimo atveju būtina iš karto kreiptis į policiją ir bendradarbiauti su ja tol, kol ji baigs savo tyrimą. Dažnai policijos tyrimą ignoravusiems asmenims nepavyksta gauti kompensacijos, nes policija nutraukia jų bylą dėl nukentėjusiojo nenoro bendradarbiauti.
• Kreiptis į advokatus. Dažną tyrimą svarbu pradėti kuo anksčiau, kad būtų išsaugoti įkalčiai. Taip pat laikui bėgant nukentėjusysis gali pamiršti kai kurias įvykio detales, kurios gali būti labai svarbios tyrimui.
• Nepamiršti, kad bylos senaties terminas suaugusiesiems dažniausiai yra treji metai, o nepilnamečiams – iki pilnametystės. Svarbu, kad advokatas turėtų pakankamai laiko pateikti kaltinimus, surinkti visus įmanomus įrodymus bei pradėti derybas su atsakovais prieš sueinant senaties terminui.
 
  

Žymos: Sigita Limontaitė, Nelaimės, Gyvenimas Anglijoje

Komentarai

Naujausi straipsniai