Mantas Petruškevičius   |   2016-08-03

Kaip nepakliūti sukčiams į nagus

  
Kaip nepakliūti sukčiams į nagus Itin maloniu ir mandagiu elgesiu „geradariai“ savo aukas užliūliuoja.
Jei pasiūlymas skamba per daug gerai, kad tai būtų tiesa, – greičiausiai tai apgaulė.

„Vagys“ – taip vadiname politikus, tačiau dažnai nepastebime tikrųjų sukčių aplink mus. Nelaukta žinutė, laiškas, skambutis ar prašymas – visas šis papildomas ir dažnai malonus dėmesys žmones išmuša iš vėžių taip, kad jie nė nemirktelėję naujųjų laikų sukčiams atiduoda pinigus, daiktus, o kartais netgi visą užgyventą turtą. Maža to, itin maloniu ir mandagiu elgesiu „geradariai“ savo aukas užliūliuoja taip, kad sukčiams išeinant jie būna kone pasirengę dar įduoti saldainį, dešimt eurų, atsarginius raktus ir laukti sugrįžtančių.

Deja, tikrasis sukčių „lauknešėlis“ būna daug didesnis, o vėliau, išsiaiškinus apgaulę, susigrąžinti išviliotą turtą tampa sunkesne užduotimi, nei laimėti „Teleloto“.
Be abejo, moderniųjų technologijų amžiuje vagišiai naudojasi pažangesniais metodais, nei durų skambutis, nors pasitaiko ir to. Internetas ir išmanios informacinės technologijos gerokai praplėtė sukčiavimo galimybių ribas, tad nenuostabu, jog šiandien dvidešimt kartų labiau tikėtina tapti sukčiavimo, nei apiplėšimo auka. Užkibę už įvairaus plauko sukčių sumaniai numesto jauko Jungtinės Karalystės gyventojai pernai prarado 3,5 mlrd. svarų.
 
Auksinė taisyklė, bet kuriais laikais padedanti išvengti apgavikų, šiandien išlieka ta pati, kaip prieš dešimt, šimtą ar tūkstantį metų: jei pasiūlymas skamba per daug gerai, kad tai būtų tiesa, – greičiausiai tai apgaulė.
 
Atostogų pasiūlymai
 
Gali pasirodyti netikėta, tačiau fiktyvios kelionių agentūros pernai apiplėšė daugiausiai britų – per jas iš viso britai prarado per 1,1 mlrd. svarų. Kaip ir daugelis kitų abejotinų nusikalstamų schemų, angliškai žinomų holiday clubs vardu, kelionių agentūros veikia gana primityviai, tačiau, matyt, genialumas slypi paprastume.
 
Jau besiilsinčius užsienyje turistus užkalbina vietiniai, nemokamai dalijantys fiktyvius „laimingus“ loterijos bilietus. Juos nutrynę poilsiautojai sužino apie „nemokamą prizą“, arba angliškai „free prize“, – būtent tokiu keistu vardu jis ir vadinamas. Tam, kad savo nebūtą prizą gautų, žmonės privalo išklausyti išgalvotų arba, jei pasiseka, tikrų kelionių pasiūlymų „už pusę kainos ir mažiau“ pristatymą. Jeigu pasiseks, tikėtina, jums parduos brangias atostogas ten, kur nė neketinote kada nors vykti. Jeigu sėkmės sulauksite mažiau, – nei išvyksite į „nuostabią“ kelionę, nei atgausite pinigus. Šiuo atveju vienintelė kelionė, dėl kurios kitą dieną turėsite gaišti laiką ir sukti galvą, vykti ar ne, bus savanoriška išvyka į policijos nuovadą, kad praneštumėte apie prieš jus įvykdytą nusikaltimą.
 
Auksinės investicijų galimybės
Kaip turbūt pastebėjote, šiame straipsnyje gerokai daugiau kabutėmis pažymėtų žodžių nei įprastai. Ne išimtis galėtų būti ir šio straipsnio pastraipos antraštė. Jeigu esate gavę nerealiais investiciniais pasiūlymais į kairę ir į dešinę besisvaidančių „biržos maklerių“ elektroninių laiškų su pasiūlymais „investuoti“, nieko nelaukdami siųskite juos į šiukšlių dėžę ir jokiu būdu neatsakykite.
 
Taip apsisaugosite nuo kompiuterinių virusų, nepageidaujamų reklamų ir lengvo pinigų išviliojimo. Bet kokia investicija „vienu mygtuko paspaudimu“ tik patuštins kišenę ir privers sugaišti brangaus laiko. Per dieną praturtėti susigundę britai praėjusiais metais negrįžtamai prarado daugiau kaip 500 milijonų svarų sterlingų.
 
Internetiniai sukčiai kartu su pavienėmis legaliai veikiančiomis ir panašius žaidimus žmonėms siūlančiomis įmonėmis neturi nieko bendra su tikromis investicijomis į akcijas, naftą ar auksą. Prieš priimdami sprendimą investuoti būtinai patikrinkite, ar tarpininkavimo paslaugas teikianti brokerių įmonė yra legali ir reguliuojama oficialios valstybinės tarnybos, FSA – (angl. Financial Services Authority).
 
Užsienio loterijos
 
Jeigu gaunate laiškų, tvirtinančių, kad laimėjote loterijoje užsienyje, visai nesvarbu, kur: Kanadoje, JAV, ar Liuksemburge, o iki garuojančio aukso puodo pristatymo į namus tereikia nusiųsti nedidelį administravimo mokestį (5 ar 10 svarų), sveikiname – jau žinote, kaip gavus tokį laišką reikėtų pasielgti.
Be reikalo nepradėjus džiaugtis nebūtu laimėjimu, panašaus turinio laišką geriausia tiesiog ištrinti.
 
„Laimingi“ skambučiai
 
Kitas dažnas ir neretai legaliai veikiantis pinigų išviliojimo mechanizmas – tai tekstinės sms žinutės, kuriomis pranešama apie laimėjimą. Tolesnei prizo atsiėmimo tvarkai sužinoti paprastai nurodoma skambinti telefono numeriu, prasidedančiu 08.
 
Pasitaiko, jog paskambinę nurodytuoju telefonu prizą iš tiesų galite gauti ir netgi nurodę savo namų adresą nebūtinai būsite apšvarinti. Apie gudriai paslėptą kabliuką dažnai sužinoma tik gavus mobiliojo telefono sąskaitą arba skrupulingai pavarčius pokalbių išklotinę.
 
Paprastai skambučiai į didesnio tarifo numerius, prasidedančius skaičiais 087, 0845 ir pan., gali kainuoti nuo keliasdešimties pensų iki kelių svarų už minutę. Niekur neskubanti operatorė bandys kas kartą sujungti su vis kitu kolega, kol telefono ragelyje gros pergalinga muzika. Po kelių ar keliolikos minučių sugrįžęs jos vyresnis kolega prie gretimo stalo tęs pokalbį tiek, kiek reikės: tai yra tol, kol išsiaiškinę klastą verčiau atsisakytumėte laimėto elektrinio virdulio, o pergalės euforiją mielai iškeistumėte į įprastą ir dvigubai mažesnę telefono sąskaitą.
Šiuo triuku per metus susigundė 140 tūkstančių D. Britanijos gyventojų – ir prarado daugiau nei 260 milijonų svarų. Dauguma jų iššvaistė po 40–45 svarus, tačiau pasitaikė ir tokių nelaimėlių, kuriems skatiko vertas prizas kainavo per 2000 svarų.
 
Tam, kad išvengtumėte nemalonumų susidūrę su sukčiais, net jeigu pasiūlymas skamba labai patraukliai, prieš susigundydami pasistenkite sau atsakyti į šiuos dešimt klausimų. Jeigu ieškant atsakymo į kiekvieną iš jų kyla bent menkiausių abejonių ir pasiūlymas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai tai apgaulė.
 
* Ar pasiūlymas netikėtas, tarsi nukritęs iš dangaus?
* Ar galite patikrinti elektroninio pašto siuntėjo arba skambinančiojo operatoriaus tapatybę?
* Ar turiu atsakyti ir priimti sprendimą nedelsiant?
* Ar prašoma sumokėti už laimėtą prizą?
* Ar turiu skambinti didesnio tarifo telefono numeriu?
* Ar turiu pateikti banko ar kredito kortelės duomenis?
* Ar turiu siųsti grynuosius pinigus paštu?
* Aš norima išgauti konfidencialios informacijos apie jus?
* Ar galiu sau leisti prarasti pinigus?
* Ar pasiūlymas skamba per daug gerai, kad būtų tiesa?
 
 
  

Žymos: Mantas Petruškevičius, Sukčiai, Sukčiavimas, Vagystė , Apgaulė

Komentarai

Naujausi straipsniai