Renata Skardžiūtė-Kereselidzė, ATGIMIMAS   |   2011-04-18

JAV žmogaus teisių ataskaitoje - pasaulio vaizdas

  
JAV žmogaus teisių ataskaitoje - pasaulio vaizdas

Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė kasmetinę ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje. Ataskaitoje, kurioje apžvelgiama daugiau kaip 190 šalių ir regionų, Jungtinės Valstijos pažymi daugelyje šalių matomas neigiamas tendencijas užtikrinant žmogaus teises.

Šis „enciklopedinis dokumentas“ leidžiamas jau trisdešimt penkerius metus, tačiau iki šiol jis patinka ne visiems. Ir, nors JAV kaltinamos naudojančios šiuos pranešimus savo politiniams tikslams, oficialūs atsakymai iš kai kurių sostinių buvo ne mažiau politizuoti. Reakcijos į pranešimą buvo trejopos. Kai kur jis tiesiog nesukėlė didelio susidomėjimo, kitos šalys sureagavo labai neigiamai, ypač tos, kurios sulaukė aštriausios kritikos.
Kinija vėlei apkaltino Vašingtoną kišantis į kitų šalių vidaus reikalus, o Rusija, per daug nesigindama, tiesiog sarkastiškai pasiūlė Vašingtonui pasižiūrėti į savo kiemą.
 
Galiausiai mažesnės ir labiau nuo JAV priklausomos valstybės, tokios kaip Gruzija, pasistengė ataskaitą pritaikyti savo reikmėms: amerikiečių atkreiptas dėmesys į pažeidimus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje buvo plačiai paviešintas, o su kai kuriais kritikos punktais oficialusis Tbilisis pareiškė nesutinkantis.
 
Tarp šalių, kaltinamų ypač rimtais žmogaus teisių pažeidimais, yra Kinija, Iranas, Irakas, Birma, Šiaurės Korėja, Dramblio Kaulo Krantas, Zimbabvė, Ukraina, Rusija ir Baltarusija.
 
Rusija ir Kinija pasipiktinusios
Kinija ir Rusija yra šalys, kurioms tradiciškai yra skiriama kritika žmogaus teisių ataskaitoje. Kinijos valdžia sulaukė JAV kaltinimų dar labiau sugriežtinus apribojimus teisininkams, aktyvistams, tinklaraštininkams ir žurnalistams.
 
Kritika Kinijos atžvilgiu ir po jos sekantis griežtas Pekino atsakymas jau tapo kasmetiniu diplomatiniu ritualu. Tačiau šiemet apsisvaidymas žodžiais buvo aštresnis nei paprastai. Mat, pasak BBC, pastaruoju metu Pekinas pradėjo plataus masto veiksmus siekiant palaužti pasipriešinimą. Ataskaitoje minimi kai kurių intelektualų ir aktyvistų suėmimai pastarosiomis savaitėmis, tarp kurių buvo ir menininkas Ai Weiwei, žinomas dėl savo atviros kritikos vyriausybei.
 
Tuo tarpu Pekine JAV ataskaita apie Kinijos valdžios veiksmus buvo pavadinta kišimusi į Kinijos vidaus reikalus. Kaip žiniasklaidai teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Hong Lei, „JAV turėtų pamąstyti apie savo pačių žmogaus teisių reikalus ir nelaikyti savęs žmogaus teisių skleidėja“.
 
Rusija taip pat sureagavo (tradiciškai) neigiamai į JAV ataskaitą, kaltindama Vašingtoną dvejopų standartų taikymu. „Amerikiečiai nemini savo pačių pažeidimų, tokių kaip Irake ir Afganistane, kur šimtai civilių žuvo dėl netikslinio jėgos panaudojimo. Taip pat Gvantanamo ir Bagramo kalėjimai nebuvo uždaryti, nepaisant pažadų“, – teigiama oficialiame Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Amerikiečiams taip pat buvo priminta apie teisės į privatumą pažeidimus, teisinamus kova su terorizmu; seksualinio ir darbo išnaudojimo bei prekybos žmonėmis atvejus. „JTO Žmogaus teisių taryba priėmė per 220 rekomendacijų dėl žmogaus teisių padėties JAV“, – pažymima pranešime.
 
Gana įdomu stebėti, kaip Maskva kasmet pateikia kiek modifikuotą atsakymą, kurio pagrindinė mintis: JAV neturi teisės mokyti kitų šalių vyriausybių, o ši ataskaita – tai tik priemonė nukreipti dėmesį nuo savo vidaus problemų. Pernai buvo dar ir nusistebėta, kad JAV ataskaita nekeičia tono, nepaisant naujosios „perkrovimo“ politikos. Šiemet tai buvo priimta daugiau kaip kasmetinis ritualas.
 
Stengiasi išnaudoti padėtį
 
Rusijos ir Kinijos atsakymus galima buvo numatyti, tačiau išties įdomu stebėti reakcijas, kilusias mažesnėse valstybėse, kurioms svarbi JAV nuomonė ir parama.
 
Viena jų – Gruzija, kurioje provakarietiškasis Michailas Saakašvilis nuo pat atėjimo žadėjo atvesti savo šalį į demokratiją. Šiuo argumentu rėmėsi beveik visa jo kampanija užsienyje siekiant palaikymo Gruzijai atsikovojant atskilusias teritorijas. Ne tik JAV, bet ir Lietuvoje kurį laiką parama Gruzijai ir parama M.Saakašviliui – kaip vieninteliam, kuriuo Vakarai gali pasitikėti – buvo vos ne tapatūs klausimai.
Vis dėlto akivaizdu, kad režimas Tbilisyje yra netobulas. Ataskaitoje gana kritiškai atsiliepiama apie pasirinktinai taikomus įstatymus, korupciją, prastas kalėjimų sąlygas ir kišimąsi į žiniasklaidos bei opozicijos veiklą. Demokratija Gruzijoje yra dar gana jauna ir vietos tobulėti yra pakankamai.
 
Tačiau gruzinų politikai stengėsi pabrėžti teigiamus jos aspektus. „Nesutikčiau, kad tai buvo vien kritika. Ataskaita taip pat pamini ir sveikina Gruzijos laimėjimus per praėjusius metus“, – sakė užsienio reikalų viceministrė Nino Kalandadzė. Ypač daug dėmesio sulaukė punktas, kuriame smerkiami žmogaus teisių pažeidimai Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. N.Kalandadzė tai pavadino pačiu svarbiausiu ataskaitos teiginiu.„Mūsų pozicijos dėl žmogaus teisių pažeidimų okupuotose teritorijose visiškai sutampa“, – pažymėjo viceministrė.
 
Viena vertus, oficialusis Tbilisis ne pirmą kartą iš užsienio ataskaitų išsirenka tai, kas jam labiausiai rūpi. Tačiau toks pragmatizmas kyla iš didelio rūpesčio: atskilusios teritorijos, Abchazija ir Pietų Osetija, vis labiau tolsta nuo Tbilisio; Rusijos investicijos palaiko jų ekonomiką, o politinė įtaka tik stiprėja. Tad vienintelė Gruzijos viltis yra išlaikyti Vakarų susidomėjimą šiuo konfliktu – į tai ir orientuojama visa Gruzijos užsienio politika.
 
Žmogaus teisių misija
 
Galbūt buvo toks metas, ypač po Rugsėjo 11–osios įvykių, kai JAV turėjo moralinę galią ir palaikymą skleisti demokratines vertybes pasaulyje – ši idėja tapo daugelio JAV politikos priemonių ir net karinių intervencijų moraliniu pagrindu. Pačiose JAV jis vis dar naudojamas – galiausiai ir karinės intervencijos nei Afganistane, nei Irake vis dar nesibaigė.
 
Tačiau kitas klausimas, kiek tai išlaiko legitimumą pasaulyje. Viena yra sulaukti vertinimo iš tarptautinių organizacijų, kurioms šalys narės turi tam tikrų įsipareigojimų; bet visai kas kita, kai vertinimą atlieka viena iš pasaulio valstybių. Tuo labiau kad ataskaitoje pačių Jungtinių Amerikos Valstijų žmogaus teisių rodikliai neįtraukti.
 
Tiesa, šią „klaidą“ JAV padeda ištaisyti Kinija – kaip atsaką amerikiečiams nuo 2000 m. Pekinas kasmet skelbia „JAV žmogaus teisių ataskaitą“, kurioje sąžiningai suskaičiuoja JAV „nuodėmes“. Kad niekas neliktų pamirštas.
 
  

Komentarai

Naujausi straipsniai