Mantas Petruškevičius, ekonomistas   |   2011-11-21

Ekonomisto komentaras: Valdžia taupys socialinių išmokų sąskaita

  
Ekonomisto komentaras: Valdžia taupys socialinių išmokų sąskaita

Jungtinės Karalystės ūkio augimo prognozėmis, šalies bendrasis vidaus produktas 2012 metais turėtų stiebtis 1,7%, valstybės įsiskolinimai aptirpti nuo šiandien esamų 148,5 mlrd. svarų sterlingų iki vos 18 mlrd. 2016–aisiais bei paskelbta apie valstybiniame sektoriuje darbo netekusių žmonių skaičiaus sumažėjimą nuo 490 000 iki 330 000.

Tokias pagrindines išvadas yra tikimasi išgirsti iš Didžiosios Britanijos Iždo sekretoriaus George'o Osborno lapkričio 29 dieną vyksiančiame „Rudens pažymos“ (angl. Autumn Statement) pristatyme. 
Nuo šiol kanclerio kasmetinis viešas pristatymas buvo žinomas kaip „Biudžeto projekto pristatymas“, tačiau naujoji valdančioji dauguma siekia atsikratyti bet kokių sąsajų su prieš tai šalį valdžiusių leiboristų įkurta tradicija taip vadinti vieną iš dviejų svarbiausių metinių ekonominių pranešimų. Su nemažesniu užsidegimu ji yra pasiryžusi pertvarkyti ir socialinės apsaugos sistemą po trylikos leiboristų valdymo metų.
 
 
Svarbiausius antraštėse netrukus šmėžuosiančius nutarimus palikime kitai savaitei, šį kartą atidžiau pažvelgdami į vieną, didelio atgarsio kol kas nesusilaukiantį, tačiau ne mažiau aktualų ir artimiausiu metu vyriausybės netrukus priimti ketinamą nutarimą. Jis tiesiogiai paliesti turėtų milijonus Jungtinės Karalystės gyventojų, besinaudojančių socialinės rūpybos pašalpomis (angl. benefits) ir išlaikomų arba iš dalies remiamų valstybės.
 
Planuojami išmokų apskaičiavimo pokyčiai
G. Osbornas kitą savaitę koalicijos partneriams ketina pristatyti siūlymus, pagal kuriuos socialinių išmokų kasmetinis prieaugis, einantis koja kojon su metine infliacija, netrukus turėtų pradėti šlubčioti. Siūloma atsisakyti iki šiol buvusios tvarkos, pagal kurią išmokų kasmetinis prieaugis būtų nustatomas pagal tų metų rugsėjo mėnesio metinės infliacijos rodiklį. Šiemet jis buvo 5,2%. Vietoje pastarojo, kitąmet siūloma pašalpų augimo dydį susieti su paskutinių šešių mėnesių infliacijos vidurkiu, kuris, planuojama, turėtų būti apie 4,5% ir neabejotinai mažesnis nei 5,2% pagal senąją tvarką.
 
Beje, pastaroji nėra jau tolia sena: praėjusiais metais vyriausybė taip pat ieškojo būdų, kaip galėtų sutaupyti apkarpydama socialėms išmokoms skirtą biudžetą. Tuomet buvo nutarta kasmet pašalpas ir pensijas didinti pasirinkus mažesnį iš dviejų infliacijos rodiklių, renkantis iš mažmeninės prekybos metinio kainų augimo rodiklio (angl. Retail Price Index) ir metinės šalies infliacijos (angl. Consumer Price Index). Pastarasis bemaž visuomet atsilieka nuo pirmojo, nes apskaičiuojant jį, į bendrą katilą nėra įtraukiamos palūkanų už paskolas bei konsulino mokesčio (angl. Council Tax) didėjimo išlaidos. Palyginimui, rugsėjo mėnesio mažmeninės prekybo indeksas siekė 5,6%.
 
Gresia socialiniais neramumais
 
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog bėdos čia nesama didelės, net jei pašalpa kitais metais nebeaugs tiek, kiek jai priklausė augti iki šiol. Tačiau to pasekmės gali būti kiek skaudesnės nei atrodo. Dėl socialinių išmokų prieaugio apskaičiavimo pokyčių, kiekvienas juos gaunantis asmuo gali prarasti vidutiniškai nuo 50 iki 100 svarų sterlingų per metus. Net ir tokia, atrodytų, ne itin didelė suma turės įtakos tūkstančiams bedarbių, neįgaliųjų bei kitų nelengvai galą su galu suduriančių asmenų kišenei.
Pažeidžiamiausia visuomenės grupė bus priversta dar per vieną padalą susiveržti diržus ir susitaikyti su mažesniu biudžetu, skirtu būtiniausių prekių išlaidoms apmokėti. Šie procesai gali paskatinti naujų demonstracijų bangų apraiškas, galinčias pridaryti didesnės žalos šalies ekonomikai streikų metu.
 
Tikrosios priežastys
 
Skelbiamos priežastys peržiūrėti valstybės išmokų prieaugio apskaičiavimo tvarką yra suprantamos ir logiškos, tačiau jos gali sukelti papildomą socialinę įtampą. Prognozuojama, jog artimiausiu metu dirbančiųjų vidutinis atlygio už darbą prieaugis turėtų didėti 2,5%. Palikus senąją tvarką, socialinės išmokos didėtų 5,2%, kas iš tiesų atrodo ne visai sąžininga dirbančiųjų atžvilgiu.
 
Naujieji siūlymai padėtų bent iš dalies kompensuoti susidariusį skirtumą, ir įsigaliojus pokyčiams tikimasi jau kitąmet sutaupyti 1,8 mlrd. svarų sterlingų papildomų biudžeto lėšų, kurias, kaip teigia G. Osbornas, būtų galima skirti kitoms būtiniausioms visuomenės socialinėms reikmėms.
 
Tačiau tikroji priežastis gali slypėti kur kitur. Pastaruoju metu Iždo kancleris susilaukė didžiulės visuomenės bei verslo nepasitenkinimo bangos, viešai išdėstęs siūlymus didinti akcizą degalams, nuo 2012 metų sausio 1d. apmokestinant vairuotojus papildomais 3 pensais už litrą. Pritarus pokyčiams sumažinti socialinio draudimo teikiamų išmokų prieaugį, pokyčiai leistų lengviau atsisakyti idėjos nuo kitų metų didinti akcizo mokestį benzinui bei dyzeliniam kurui.
 
Taigi tikėtina, jog nuo kitų metų pašalpų augimo tempai sulėtės, ir nors jos vis dar augs sparčiau nei dirbančiųjų atlygis už darbą, tačiau dalis visų 5,7 milijono kiekvieną savaitę nuo valstybinių išmokų priklausomų žmonių numatomus priimti pokyčius tikrai pajaus.
  

Komentarai

Naujausi straipsniai