Tiesa.com, delfi.lt   |   2019-11-21

Biografas apie karališkosios šeimos detales: slapti ritualai po Dianos mirties, įtartinas Charleso elgesys ir keistas Elžbietos II laiškas

  
Biografas apie karališkosios šeimos detales: slapti ritualai po Dianos mirties, įtartinas Charleso elgesys ir keistas Elžbietos II laiškas
© facebook nuotrauka

Žurnalistas ir biografas Kennethas Rose‘as – žmogus, žinojęs labai daug karališkosios šeimos paslapčių, kurios dabar sudėtos į naują knygą, skelbia people.com. Knygos „Who Loses, Who Wins: The Journals of Kenneth Rose, Vol II 1979-2014“ ištraukas publikuoja „The Daily Mail“. Štai keletas itin įdomių istorijų bei faktų iš karališkosios šeimos gyvenimo užkulisių.

praėjus ketveriems metams po tragiškos princesės Dianos žūties Paryžiuje, karalienė Elžbieta II į savo Sandrigamo rezidenciją pasikvietė Karalienę Motiną, artimą šeimos bičiulę Prue Penn ir vietos dvasininką.

Tokio susirinkimo prireikė kai kuriems tarnams praėjus skųstis, jog dvare vaidenasi ir jie ten nenori kelti kojos. „Dvasininkas ėjo iš kambario į kambarį, ir tikrai viename iš jų pajuto keistą neramybę“, – rašo K. Rose‘as.

Kambaryje, kuriuo kadaise prieš mirtį 1952 metais naudojosi karalienės tėvas Jurgis VI, aukotos mišios. Tik dvasininkas manė, kad kambaryje vaidentis gali būtent dėl princesės Dianos, 1997 metais žuvusios per avariją.

„Taigi, ten aukotos mišios, nevyko koks nors egzorcizmas, kurio metu ginama lauk piktoji dvasia. Ne, tai buvo ne tai – ta buvo ramybės susigrąžinimo ritualas. Buvo kalbamos specialios maldos, visi trys priėmė šventąją Komuniją. Viskas dėl karaliaus, kuris tame kambaryje ir mirė, ramybės.

Tik dvasininkas sakė, kad tokią neigiamą ir trikdančią atmosferą galėjo kurti visgi ne karaliaus, o princesės Dianos siela: jam buvo tekę girdėti tokių atvejų apie neramias neramiai mirusių žmonių sielas“, – teigiama knygoje.

Niekam ne paslaptis, kad princas Philipas niekada pernelyg nemėgo savo buvusios marčios Sarah Ferguson – jam labai nepatiko, kad jos santuoka su jo sūnumi princu Andrew žlugo. Viename savo dienoraščio įraše, darytame 1994 metų rugsėjo 14 dieną, Sarah, kuri tada jau nebegyveno su princu, bet dar nebuvo oficialiai nutraukusi santuokos, teigiama, iš uošvio gavo laišką, kuriame kaltinama „nuvylusi šeimą“.

Laiške „jis teigia šiuo metu skaitantis knygą apie Edwiną Mountbatteną (moteris garsėjo meilužių skaičiumi) ir akcentavo, kad mano elgesys jam primena būtent ją“. Prieš vestuves 1981 metais princesei Dianai parodytas sąrašas svečių, kuriuos į šventę norėjo pakviesti jos tėvas Johnas Spenceris. Jam šv. Petro katedroje buvo skirta 50 vietų.

Diana be skrupulų „iš sąrašo išbraukė visus giminaičius, nepasivarginusius atvyti į jos seserų vestuves. Ir vieną dieną dėlto labai pasigailėjo“, rašo K. Rose‘as. Vestuvių metų vasarą, kai princesė Diana lankėsi Škotijoje, visiems tapo aišku, kaip smarkiai ji nuobodžiauja.

„Princas Charlesas eina medžioti ar žuvauti, o ji iki pat vakaro kantriai jo laukia“, – rašė K. Rose‘as. Jau tada kunigaikštis Hussey buvo išreiškęs nuomonę, ar „princas Charlesas bus pakankamai geras karalius, jo nuomone – ne. Princas pernelyg nebrandus, į akis labai krinta tai, kaip smarkiai jis skiriasi nuo ryžtingos ir tvirtos karalienės“.

Karalienės meilė šunims (konkrečiai korgiams) tęsiasi jau labai daug metų. Tai puikiai iliustruoja ir 1995 metais jos parašytas laiškas. „Savaitgalį susitiksiu su interjero dekoratoriumi Davidu ir Pamela Hicks. Pammy sako kartais parašanti karalienei apie ją dominančius dalykus. Vienintelis kartas, kai karalienė atrašė, buvo tada, kai Klarenco rūmų korgis paskerdė josios šunelį.

Tada gedinti karalienė prirašė šešių puslapių laišką apie anapilin iškeliavusį gyvūną“.

Praėjus penkeriems metams po princesės Dianos žūties 2002 metais, ji dar nebuvo pamiršta. Per pietus su buvusiu princo Charleso asmeniniu sekretoriumi Johnu Riddelliu jis papasakojo, kaip bandė „pažadinti Charlesą iš jo letargo miego, pasiūlęs apie Dianą pasikalbėti su paprastais žmonėmis, kurie ją labai mylėjo ir gerbė.

Į tai princas atsakė, kad mieliau kalbasi su rašytoju ir filosofu Laurensu van der Postu“. Kaip teigia K. Rose‘as, karalienė niekada taip ir neatleido sosto dėl meilės amerikietei Wallis Simpsom atsisakiusiam dėdei.

„Edwardas Fordas man pasakojo, kad ne kartą karalienei buvo užsiminęs, jog būtų visai nebloga mintis, jeigu karalienė viešai susitaikytų su Windsorais (Edwardu ir Wallis), pakviesdama juos dienai ar dviem į Askoto žirgų lenktynes.

Juos prarytų kitų svečių gausa, o reikiamas rezultatas būtų pasiektas“, – rašoma knygoje. 1997 metų kovą princas Charlesas K. Rose‘ui papasakojo apie laikus, kai Vimbldono vadovas rimtai svarstė, ar karalienė kartais negalėtų atidaryti naujų teniso kortų.

„Labai abejoju, ar jums pavyks atkreipti jos dėmesį. Nebent tai būtų žirgai arba šunys“, – pakomentavo princas Philipas. K. Rose‘as savo knygoje teigia, jog karališkaisiais namais 1967-1973 metais besirūpinęs Geoffrey Hardy Robertsas nuolat sukdavęs galvą, kaip pasirūpinti, kad neatauštų aukso lėkštėse patiektas maistas.

Tačiau karalienei tai buvo nė motais. „Žmonės čia ateina ne valgyti karšto maisto, bet valgyti iš aukso lėkščių“, – jam paaiškino karalienė. 1995 metais K. Rose‘as parašė: „Pietausiu su Jean Trumpington.

Ji puikiai pamena susitikimą su karaliene dėl paaukštinimo sveikatos ir socialinės apsaugos departamente, kai Elžbieta II jai pasakiusi apie Margaret Thatcher: „Užsibūna per ilgai ir per daug kalba. Pernelyg daug laiko praleido tarp vyrų“.
  

Žymos: Karališkoji šeima, Karalienė Elžbieta II, Princesė Diana, korgiai, princas Filias

Komentarai

Naujausi straipsniai