Dalia Asanavičiūtė, JK lietuvių bendruomenės pirmininkė   |   Tiesa.com   |   2019-05-08

Valdykime savo Valstybę kartu

  
Valdykime savo Valstybę kartu
© Organizatoriai

Netrukus mūsų visų laukia net dveji rinkimai ir dveji referendumai. Svarbus apsisprendimo ir pilietiškumo išbandymo momentas, kuris parodys mūsų tautos pasirinkimus. Sprendimai, kurie nulems, kokia kryptimi bus vairuojama Valstybė, kuriai nesame abejingi – Lietuva.


Prieš kiekvienus rinkimus, nepriklausomai nuo to, kokie tai rinkimai, tenka girdėti jau klasika tapusias frazes: „nėra ką rinkti“; „vis tiek niekas nepasikeis“; „išrenkami ne tie“, „visi vagys“. Taigi, nusprendę, kad Valstybė bet kokiu atveju bus blogose rankose, 40-50% balsavimo teisę turinčių piliečių renkasi, apskritai, nebalsuoti.
Turėtume pripažinti, kad nei viena minėtų sparnuotų frazių tariančiųjų lūpose jau nebeskamba nei šmaikščiai, nei originaliai, nei, svarbiausia, įtikinamai. Vargu, ar ja betiki ir patys besiteisinantys, besistengdami užmaskuoti tingulį ar tiesiog abejingumą. Nebeįtikina argumentas, kad nėra iš ko rinktis, nes pasirinkimo politinės kampanijos dalyvių gausa tikrai galime pasigirti. VRK duomenimis, 2016 metais Seimo rinkimuose tapti parlamentarais siekė net 1415 kandidatų! Negi tokiame gausiame kandidatų sąraše neįmanoma rasti keliančių pasitikėjimą?
 
Netrukus vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose turime net devynis kandidatus, remiamus skirtingų partijų, o dalis kandidatų rinkimuose išsikėlė savarankiškai, be jokios politinės partijos paramos. Visi jie skirtingų pažiūrų: vertybinių, ekonominių, geopolitinių. Vieni – patyrę politikai, kiti gi politinės arenos naujokai. Nusimanantys užsienio politikoje ar susikoncentravę į Lietuvos vidaus problematikas. Pasisakantys tiek „už“, tiek „prieš“ pilietybės išsaugojimą, įgijus kitos šalies pilietybę.
 
Europos parlamento rinkimams kandidatus galima rinktis iš 12 partijų ir 5 visuomeninių rinkimų komitetų. Turint minty, kad Lietuva turi viso labo 11 vietų Europos parlamente, pasirinkimas pakankamai didelis.
Tačiau kokios priežastys lemia piliečių abejingumą rinkimuose? Mano manymu, jų yra kelios. Viena iš priežasčių – žemas pasitikėjimo lygis šalies politikais, ypač svarbiausiomis institucijomis – Seimu ir Vyriausybe. Per 29-erius nepriklausomybės metus politikai iššvaistė žmonių pasitikėjimo kreditus ir sudėtas viltis. Dažnas išrinktas politikas pamiršta atsakomybę prieš rinkėją ir vietoj konstruktyvaus darbo demonstruoja tuščias batalijas su politiniais oponentais ir tiesiog konfliktų keliu renka populistinius balsus. Kitaip tariant, rinkimai baigėsi – rinkimai prasidėjo. Žinoma, pasitikėjimas politikais labiausiai pakirstas dėl neišsipildžiusių ekonominių lūkesčių, kuomet pažadus dėl geresnių ekonominių sąlygų pakeisdavo korupciniai skandalai. Dėl šio nusivylimo formuojasi ir abejingumas Lietuvoje vykstančiais politiniais ir pilietiniais procesais. Galiausiai, šį nusivylimą galima pagrįsti didele atskirtimi, kurią simbolizuoja menka mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia, savigarbos trūkumas ir posovietinės sampratos apie politikos ir pilietiškumo vaidmenį kasdieniniame paprasto žmogaus gyvenime gyvavimas. Nusivylusi rinkėjų karta, nebalsuodama sukuria terpę protesto elektoratui ir tuo pačiu nebesugeba motyvuoti jaunimo, kurie išsiugdytų pareigą domėtis ir dalyvauti Valstybėje vyksiančiuose procesuose. Švietimo sistema taip pat nepakankamai akcentuoja pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo svarbos.
 
Antra vertus, nors ir ne visi demokratiniuose rinkimuose laimėję kandidatai pateisino rinkėjų lūkesčius, dalį atsakomybės turėtų prisiimti ne tik patys politikai. Ne mažiau atsakingi ir tie, kurie nepareiškė savo valios laisvuose rinkimuose, arba dėjo „paukščiukus“ nepasigilinę, už ką balsuoja ir kam patiki labai atsakingą darbą – priimti ir įgyvendinti įstatymus ir piliečių vardu valdyti Valstybę. Juk savo uždirbtą turtą ir turimą ūkį prižiūrime su dideliu akylumu, saugodami, apsvarstydami kiekvieną žingsnį, tačiau atsainiai žiūrime į savo Valstybę, neatsakingai rinkdamiesi neiti balsuoti.
 
Konstitucijos II skirsnio 33 straipsnis nurodo, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Žiūrint per pagrindinio šalies Įstatymo prizmę, balsavimas yra ne tik pareiga, bet ir puiki proga pasinaudoti savo konstitucine teise valdyti Valstybę. Dar daugiau, valdyti reiškia ne tik balsuoti, bet ir stebėti savo išrinktus atstovus, reikalauti jų skaidrumo, atskaitomybės už atliktus ar neatliktus darbus, teikti pasiūlymus, diskutuoti.
 
Gegužės 12 d. ir 26 d. vyksiantys Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, Europos Parlamento rinkimai, Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę ir Referendumas dėl Seimo narių mažinimo skaičiaus, mums visiems gera proga iš naujo įvertinti mūsų, kaip rinkėjų, atsakomybes. Atidžiai pažvelkime į tuos, kurie siekia tapti Tautos atstovais. Vienykimės su visais piliečiais, gyvenančiais tiek teritorinėje Lietuvoje, tiek pasklidusiais pasaulyje, prisidedant prie Pilietybės išsaugojimo visiems lietuviams, kur jie bebūtų. Tegu šie rinkimai tampa ne susiskaldymo, bet Tautos vienijimo ir išlikimo garantas.
  

Žymos: Politika, Rinkimai, Prezidentas, Referendumas, Lietuva, Balsavimas

Komentarai

Naujausi straipsniai