Viktorija Rinkevičiūtė   |   2014-12-25

Už parduotas šventes atlyginama trigubai

  
Už parduotas šventes atlyginama trigubai
© (Flickr nuotr.).
Apie poilsį po palmėmis per šventes tik pasvajoti gali ne tik Kalėdų senelis, bet ir nemažai per šve

Kalėdiniame „Tiesos“ numeryje nekalbinome tradiciškai per šventes budinčių gaisrininkų, medikų ar policininkų. Šįkart duoklę atidavėme tautiečiams, kurie šventinį buvimą su artimaisiais aukoja, kad jums sukurtų smagias, skanias ir saugias šventes. Dažnai darbas per šventes – jų pačių pasirinkimas siekiant įgyvendinti savo svajones ar paprasčiausiai pabėgti nuo vienatvės.

Laura Laurita iš Šiaulių, dabar gyvena Londone. 31 m. merginos profesija - Estetinės grožio klinikos direktorė ir dainininkė. Mergina pasakoja:
„Geriausia, kas gali nutikti žmogui, – kai tavo darbas tau yra ne tik darbas, bet ir didžiulis malonumas.
Šiemet man pasisekė, nes Kalėdas sutiksiu Belgijoje, Briugėje, kuris per Kalėdas tampa vienu iš gražiausių miestų pasaulyje. O Naujuosius pasitiksiu su šeima ir keletu draugų, kurie būtent manęs pasiklausyti ateis į „Ruskoje Radio Beat“ organizuojamą Naujųjų sutikimą. Dainuosiu per patį vidurnaktį, o tai jau labai atsakinga pareiga. Truputį gaila, kad negalėsiu sau leisti labai atsipalaiduoti, nes darbas yra darbas. Bet šampano taurę būtinai pakelsiu.
 
Kadangi dainavimas yra mano hobis ir vienas didžiausių malonumų, visada mielai dalyvauju įvairiuose renginiuose, į kuriuos esu kviečiama, ir Naujieji metai – ne išimtis. O jei papildomai už tokį malonumą gauni ir piniginį užmokestį, tik dar šauniau.
 
Visiškai neišgyvenu dėl to, kad 2015-uosius pasitiksiu ne namuose. Šeima į koncertus dažniausiai visada keliauja kartu su manimi. Tiesa, šiemet labai norėjau aplankyti tėvelius Lietuvoje, nes mano mama yra gimusi per pačias Kūčias, tad truputį gaila, kad negalėsiu praleisti laiko su savo brangiausiais žmonėmis.
Tiesa, kadangi pati esu pusiau lietuvė, pusiau rusaitė, tai Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Naujuosius dažniausiai švenčiame du kartus, nes mano mamytė sentikė, tad tikrai atsigriebsiu. Be to, visada namo galiu nuvykti savaitgaliui – juk skrydis tik pustrečios valandos.
 
Niekada nesigailiu „parduotų“ švenčių, nes dainavimas yra gražiausia, ką gyvenimas galėjo man duoti. Ir šituo jausmu noriu pasidalyti su klausytojais!“
Dvidešimt penkerių Justas Karpavičius iš Kauno, dabar gyvena Londone, dirda barmenu „Bernelių užeigoje“:
 
„Anglijoje dar nesu dirbęs per Naujuosius, bet Lietuvoje dvigubai daugiau „arbatos“ pasidarydavau.
Jau seniai dirbu aptarnavimo sferoje, ir penkerius metus iš eilės per Naujuosius tenka stovėti už baro. Man gal dar net ir smagiau dirbti, nes mažiau rūpesčių, kur, kaip ir su kuo švęsti, pinigų neišleidi, alkoholio nepadaugini taip, kad dvi tris dienas po to sirgtum.
 
O darbe Naujuosius gražiai, smagiai, su muzika ir fejerverkais sutiksim. Galbūt simboliškai šampano taurę išgersim apie vidurnaktį. Dirbant ir Naujųjų laukimas neprailgsta.
 
Ir darbas per šventes šiek tiek skiriasi. Žmonės susirenka žinodami, kad ateina į šventę, ir jų nusiteikimas būna visai kitos. Klientai šnekesni ir geresnės nuotaikos. Per šventes žmogus ateina pasilinksminti ir tos linksmos atmosferos įneša ir į mūsų darbą. O paprastą dieną ateina visokių – ir piktų, ir nepatenkintų.
Dirbti per šventes ir labiau apsimoka, nes apmokėjimas – dvigubas, plius kelionė į darbą ir iš darbo – nemokamai. Ir arbatpinigių dosnesnių pasitaiko. Anglijoje dar nesu dirbęs per Naujuosius, bet Lietuvoje dvigubai „arbatos“ pasidarydavau.
 
Liūdniau gal dėl darbo per Šv. Kalėdas, nes Kalėdos man yra šeimos šventė, norėtųsi būti artimoje aplinkoje. Bet Anglijoje artimos aplinkos neturiu, todėl bandau įkalbėti kitą barmeną, kad keistųsi su manimi ir kad tik aš į darbą galėčiau eiti. Kai dirbi, šiek tiek užsimiršta vienišumas, diena greičiau praeina, grįžti namo tarsi po įprastos darbo dienos.
 
Bet į Lietuvą savaitgaliui grįšiu po Naujųjų Metų, pas senelius nuvažiuosiu, pas tėvus pabūsiu – pasidarysim mano sugrįžtuvių Kalėdas. Turiu ko laukti.“
 
Kaunietė Karolina Špokaitė gyvena Manchesteryje. Merginos profesija - „British Airways“ nuolatinių klientų aptarnavimo agentė. Karolina dirbs abi Šv. Kalėdų dienas ir pirmą Naujųjų metų dieną:
 
„Nebesu vaikas, galiu susitaikyti su darbu per šventes.Dirbu „British Airways“ skambučių centre. Lėktuvai nenustoja skraidyti ir per šventes, tad dirbame kiekvieną dieną.
Kompanijos Kalėdų politika paprasta: gali prašytis atostogų ir laukti eilėje arba tikėtis, kad grafikas lems taip, jog tau tą dieną dirbti nereikės. Pirmiausiai vadovai pradeda ieškoti per šventes norinčių dirbti savanorių. Jei tokie darbštuoliai reikalingų darbuotojų vietų neužpildo, likusiųjų vardai sudedami į kepurę ir, kad viskas vyktų sąžiningai, kartu su profsąjungos atstovu traukiami per šventes dirbsiančių vardai.
 
Deja, man šiemet burtai nepasisekė, per Kalėdas turėsiu dirbti iki 21.45 val. Kad ir kaip nenoriu, bet ką padarysi. Didžiausia problema, kad esu nevairuojanti, o autobusai tądien nevažiuoja, tad teks mokėti už taksi. Vienintelis pliusas, kad darbe turėtų būti ramu ir užmokestis trigubas. Be to, gavau pasirinkti dvi išeigines dėl to, kad mane „ištraukė iš kepurės“: būsiu laisva per Kūčias ir Naujųjų išvakarėse.
Kadangi Manchesteryje esu viena, nelabai išgyvenu, kad teks dirbti per Kalėdas. Daug svarbiau man yra Kūčios, ypač – šventinė vakarienė. Kai vaikų nėra, tai ir Kalėdų rytas tokios didelės reikšmės neturi. Per Kūčias greičiausiai pas geriausią draugę eisiu su jos šeima ir vaikučiais pasibūti.
 
Be abejo, būtų malonu praleisti šventes su šeima, o ne darbe, bet jau esu pripratusi prie kitokio gyvenimo ritmo Anglijoje. Nesureikšminu labai to fakto, kad dirbsiu. Visgi nebesu vaikas, tad galiu susitaikyti su darbu per šventes.
 
Be to, ir darbe kalėdinė atmosfera laukia: maistas, gėrimai, dovanėlėm anksčiau apsikeičiame. Visi šventiškai apsirengiam, ir biuras būna papuoštas.
 
Tik tiek, kad dažniausiai į skambučių centrą skambina tie, kuriems Šv. Kalėdos nelabai rūpi, tad pasitaiko ir konfliktinių situacijų su klientais. Bet su kolegomis stengiamės į juos nekreipti dėmesio ir kuo greičiau grįžti džiaugtis kalėdine dvasia. Nors ir darbui paaukota diena, bet dažniausiai smagiai praleidžiame laiką.“
 
Aurelijus Vaidilauskas iš Klaipėdos, dabar gyvena Londone. Trisdešimt šešerių metų virėjas dirba „Smiltės restorane“:
 
„Esu lietuvis, labai mėgstu ir moku dirbti. Per Kūčias nedirbsime. Gruodžio 25-ąją aš darbą pradėsiu apie 5 valandą po pietų, nes aštuntą prasideda Radžio programa, tad reikės truputį pasiruošti. Maždaug žinosiu, kiek bus žmonių, tad apsiskaičiuosiu, kiek reikės produktų pasiruošti, mėsos pamarinuoti, salotų, o paskui viskas bus daroma, kol rinksis svečiai. Nors virtuvėje dirbsiu vienas, iki 22 val. karšti patiekalai bus pateikti.
 
Kaip spėsiu vienas apsisukti? Esu lietuvis ir mėgstu dirbti. Ir labai moku dirbti (juokiasi – aut. past.). Ir per šventes mėgstu sunkiau dirbti. Tik ką reiškia sunkiai? Kiekvienas darbas yra sunkus, ar per šventes, ar ne. Po švenčių bus gi atostogos, tada ir pailsėsiu.
 
Į Lietuvą, deja, nevažiuojam jau ketvirti metai – neturiu pas ką važiuoti: draugai čia, šeima čia.
O per Kalėdas šeimai ir draugams šventę suruošiu iš ryto, prie stalo būsiu pirmos Kalėdų dienos rytą. Per Kūčias irgi būsiu namuose.
 
Kūčios yra ta šventė, kurią būtina švęsti, o dėl Kalėdų – aš jau nebe vaikas. Jei būčiau vaikutis, dar suprasčiau. O ir Kalėdų senelis pas mane ateis po vienuoliktos – grįšiu iš darbo ir gal dar ką rasiu po eglute.
 
Svarbiausia, per Kūčias būsiu namie, ruošiu kūčiukus, silkes – visus dvylika patiekalų, kaip pridera lietuviškam stalui. Mėgstu gaminti, man patinka, kai draugai ir šeima patenkinti.
 
Nesvarbu, šventė ar ne, atėjai žmogus dirbti, turi atidirbti, uždirbti geresnę pinigų sumą ir namo daugiau parsinešti – ir šeima laiminga, ir klientai patenkinti. Ir aš nenusivylęs: jei nenorėčiau, per šventes ir nedirbčiau.
 
Jeigu pavydu žiūrėti į žmones, kurie per šventes gauna visą savaitę atostogų, reikia keisti profesiją. O aš jau gimiau virėjas, nuo mažų dienų virtuvėje gyvenau, todėl nelabai į ką ir galėčiau pakeisti.“
 
Alytiškė Dovilė Domaitytė dabar gyvena Londone, dirba koncertų salės „Scala“ apsaugine:
 
„Tėvai Lietuvoje, tad nežinau, kas blogiau – ar vienai būti per šventes, ar dirbti.
Dirbu prie durų, tikrinu, ar ateinantys žmonės nesineša draudžiamų daiktų.
 
Nedirbsiu per Kūčias, bet dirbsiu antrąją Kalėdų dieną ir Naujų metų išvakarėse. Kai šventės, renginiai, tada ir darbo daugiausiai.
 
Bet mano pastarieji dveji metai tokie: nei savaitgaliai laisvi, nei šeštadienį ar penktadienį turiu laisvą. Kita vertus, tėvai Lietuvoje, tad nežinau, kas blogiau – ar vienai būti per šventes, ar dirbti. Aišku, kartais norėtum su šeima pabūti, bet neišeina.
 
Žinoma, niekas manęs dirbti neverčia, jeigu reikėtų, pasakyčiau, ir išleistų namo. Pati renkuosi per šventes dirbti, nes grįžti namo brangu. Šiemet Lietuvoje mirė man artimas žmogus, taiga jau buvau grįžusi – reikėjo labai daug pinigėlių išleisti, tad dabar nėra galimybės vėl važiuoti.
 
Nors ir paėjusiais metais Londone dirbau per šventes. Kai žmonės sveikino su Naujaisiais, buvo taip keista – man ta diena atrodė įprastinė: atėjau, atidirbau, tarsi būtų koks penktadienis ar šeštadienis, ir išėjau namo. Visiškai nejaučiau šventinės nuotaikos.
 
O ir šventinės pamainos būna gerokai sudėtingesnės, nes daugiau išgėrusių, susierzinusių žmonių, randi ir nelegalių dalykų, pavyzdžiui, narkotikų. Vienas žmogus ateina ir būna geros nuotaikos, kitas dar man nė nepradėjus tikrinti jau ima konfliktuoti: „Neliesk manęs, tu neturi teisės tikrinti mano rankinės!“ Per šventes kaip tik daugiau konfliktų, nes žmonės jau iš namų ateina išgėrę ir čia dar nori daugiau pasilinksminti.
 
Po švenčių pailsėti irgi neplanuoju – toliau dirbsiu. Tenka dirbti ir naktį, ir dieną, ir vėl naktį – kad tik jėgų užtektų tiek dirbti.“
 
 
  

Žymos: Atlyginimai, Jungtinė Karalystė, Darbas Anglijoje

Komentarai

Naujausi straipsniai