Mantas Petruškevičius   |   2014-04-23

Naujas Londono oro uostas sukurs tūkstančius darbo vietų

  
Naujas Londono oro uostas sukurs tūkstančius darbo vietų Naujo oro uosto kaina, specialistų skaičiavimais, siektų mažiausiai 58 milijardus svarų sterlingų.

Vienas iš pastarųjų keletos metų Londono tikslų - sukurti geriausią ir didžiausią oro uostą ne tik aplink Londoną ar Didžiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje. Ar ši idėja bus įgyvendinta – dar didelis klausimas.

 Jau daugiau nei penkerius metus Londono meras Borisas. Johnsonas pasisako prieš trečiojo “Heathrow” oro uosto pakilimo tako ir šeštojo terminalo statybas. Vietoje ir taip visu 99 proc. pajėgumu veikiančio, labiausiai apkrauto oro uosto Europoje, megapolio meras dar 2008 metais užsiminė apie planus ieškoti kitos oro transportui tinkamos vietos.
 
“Heathrow” buvo klaida?
 
“Heathrow” oro uostą artimiausi B. Johnsono šalininkai pavadino didžiausia 7-ojo dešimtmečio urbanistine klaida Europoje. Mat, beveik tiesiogine to žodžio prasme, virš Vakarų Londono Hounslow’o, Hayeso ir Harlingtono rajonų gyventojų stogų 1968-aisiais buvo pastatytas pirmasis lėktuvų kilimo takas, pritaikytas tarpkontinentinių skrydžių orlaiviams. Kaip žinia, jie čia skraido iki šiol.
 
 
Naujojo oro uosto kilimo takams vis dar planuojama statyti dirbtinę salą rytiniame Temzės žiočių pakraštyje. Ši vieta yra per 55 kilometrus nuo Londono centro, ji geografiškai nuo gyvenamųjų kvartalų pakankamai toli, tad jokie griežti skrydžių laiko apribojimai nebūtų taikomi ir oro uostas galėtų veikti visą parą. Iš viso jame ketinama aptarnauti iki 150 milijonų keleivių per metus. Palyginimui, šiandien Heathrow tenkantis metinis keleivių srautas siekia 67 mln. žmonių, o paskutinis dienos skrydis dėl tiesiog kitoje gatvės pusėje esančių gyvenamųjų namų galimas tik iki vidurnakčio.
 
Pristatomi statybų objektai
 
Londono meras vis aktyviau ieško projekto šalininkų tiek tarp politikų, tiek verslininkų, aktyviai pristatydamas svarstomą projektą.
 
 
Specialistų skaičiavimais, naujojo oro uosto kaina gali viršyti 58 milijardus svarų sterlingų, tačiau jau dabar aišku, jog statyboms didžiąją dalį reikalingų lėšų galėtų skirti verslas.
 
Pagrindinius tris oro uosto terminalų pastatus ketinama statyti Temzės upės žiotyse už Rytų Londono esančiose teritorijose. Keturiems 4 kilometrų ilgio kilimo takams jau kuris laikas siūloma Temzės upėje pastatyti dirbtinę salą, kurią su terminalų pastatais sujungtų nauja geležinkelio atšaka ir kuriai nutiesti upės dugne reikėtų iškasti tunelį.
 
 
Po oro uosto terminalais būtų statoma ir didžiausia Jungtinėje Karalystėje veikianti geležinkelio stotis Crossrail, kuri kasdien aptarnautų 300 000 keleivių ir sujungtų oro uostą su didžiaisiais Anglijos miestais bei šiaurine kontinentinės Vakarų Europos puse – ją kasdien tūkstančiai keleivių galės pasiekti greitaeigiais traukiniais per šalia esančio Lamanšo tunelio vėžę.
 
 
Planuose – naujos darbo vietos
 
Jeigu oro uosto statybų idėjoms galiausiai būtų pritarta, šalia kilimo takų planuojama statyti antrąją Temzės barjerų sieną, kurią ketinama išnaudoti kaip šliuzų grandinę, saugančią naująjį oro uostą nuo potvynių, bei ketinama ten pat įrengti hidroelektrinę, tenkinančią oro uosto elektros energijos poreikius. Be jos, Temzės žiotyse dar yra numatytos vėjo jėgainių parko statybos.
 
 
Toks didelis statybų mastas sukurtų dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų ir ypač pagyvintų Rytų Londono ekonomiką, prie kurios gerovės šiuo metu sėkmingai prisideda tūkstančiai čia dirbančių ir visame regione gyvenančių tautiečių. Prasidėjus darbams, kurie savo mastu prilygtų olimpinių objektų statyboms, Pietų Essexe ir Kente greitai gali atsirasti tūkstančiai naujų darbo vietų. O kur dar kiti infrastruktūros projektai, kelių tiesimas, naujų mokyklų ir gyvenamųjų namų statybos.
 
 
Tačiau nereikia pamiršti, kad pastačius oro uostą atsiras ir papildomų problemų, susijusių su didesne oro tarša, transporto grūstimis ir, tikėtina, didesniu triukšmo lygiu būtent tuose rajonuose, kuriuose įsikūrę ir tūkstančiai tautiečių, t. y. Bromley, Hexley, Haveringe ir Barkinge.
 
 
Vakarų Londone – nežinomybė
 
 
Kad ir koks sudėtingas atrodo techninis įgyvendinimo planas, B. Johnsonui jau pirminėje projekto viešojo pristatymo stadijoje tenka susidurti su dar didesniais politiniais iššūkiais, besistengiant faktais ir argumentais priversti oponentus sudėti iki šiol turėtus ginklus. O pastarieji arsenalą turi gana didelį. Didžiausios problemos, kurios iškiltų įgyvendinant projektą, anot jų, yra dvi. Visų pirma, pastačius naująjį, didžiausią oro uostą šalyje, tektų atleisti dešimtis tūstančių Londono Vakaruose esančio Heathrow oro uosto darbuotojų.
 
 
Didžioji Britanija paprasčiausiai neturėtų nei išteklių, nei reikalo turėti „du didžiausius“ oro uostus. Antra, neabejotinai nukentėtų ir šiuo metu svarbiausio oro uosto pašonėje veikiantys viešbučiai, konferencijų centrai bei kiti verslai, kuriuose iš viso dirba per 116 tūkst. žmonių, sukuriančių 2,7 proc. visos sostinėje generuojamos pridėtinės vertės. Iš tiesų “Heathrow” apimčių sumažinimas stipriai smogtų Vakarų Londono ekonomikai.
 
 
Kita problema, apie kurią garsiai kalba aplinkosaugininkai, – žala laukinei gamtai dėl oro uosto statybų.
 
Nors skeptikai primena, kad tokių kompleksiškų projektų įgyvendinimas yra labai ilgas procesas, Londono meras tebetvirtina, jog galimybė užsisakyti pirmuosius bilietus į naująjį Londono oro uostą atsiras dar per šį dešimtmetį. Kaip bus iš tikrųjų, dar pamatysime. Šiemetpasigirsta vis daugiau nuomonių, jog naujojo oro uosto gali neprireikti, jeigu būtų imtasi kito svarbaus sostinės objekto, “Gatwicko” statybų plėtros darbų. Tačiau net ir pastačius papildomą pakilimo taka su nauju terminalu, problemos tai visiškai neišspręstų dėl nuolat didėjančio keleivių srauto. Po kelių dešimtmečių naujos vietos tektų ieškoti iš naujo.
 
 
 
  

Žymos: Mantas Petruškevičius, Darbas Anglijoje, Oro uostai

Komentarai

Naujausi straipsniai