Morta   |   2014-07-30

Mortos Tiesa. Anglijoje darbo nerastų tik beždžionė

  
 Mortos Tiesa. Anglijoje darbo nerastų tik beždžionė Morta kanda skaudžiai.

Ar jūsų, tų, kurie dirba Anglijoje, neužknisa kai kurių lietuvių skundai, kad čia sunku susirasti darbo? Man, asmeniškai, kyla siutas vos išgirdus sveiką ir stiprų žmogų sakant „Anglijoj išvis neįmanoma įsidarbinti, kur skambinu, ten jau užimta vieta arba kas nors netinka“. Šitokio dydžio šalyje sau užsiėmimą už pinigus rastų net beždžionė, o skundais dažniausiai švaistosi mąstantys žmonės...x

Sykį vakarieniaudama pas pažįstamus paklausiau, kodėl jie valgo abejotinos kokybės vištienos kepsnelius, kurių pakuotė prekybos centre kainuoja 60 p. Negi taip stipriai taupantys? Moteris papasakojo, kad dvejus metus ji ne šiaip sau nedirba, o tiesiog nesugeba rasti darbo Londone. „Dvejus metus?! Londone???, – išpūčiau akis. – Kaip tu taip sugebėjai?“ Juk čia net neieškant darbo galima pastebėti skelbimų „Facebooke“ ar parduotuvės vitrinoje...
Va tada ir prasidėjo... Kelias valandas sveika, graži ir išsilavinusi „nelaimėlė“ porino, kad jai vis nesiseka. Viename viešbutyje ją labai engė prižiūrėtoja, tad padirbusi pirmąjį pusdienį metė darbą. Eidama į darbo pokalbį kavinėje – pasiklydusi (???), tačiau užuot paskambinusi ir pranešusi, kad vėluos, ar pasiteiravusi kelio, ji apsisukusi ir grįžusi namo. Fabrike nenorėjusi dėlioti salotų į dėžutes, nes ten dirbo per daug lenkų, parduotuvės sandėlyje buvo per šalta, viešbučio administracijoje neleido nešioti palaidų plaukų, restorano virtuvėje liepė nusikarpyti ereliškus nagus. Ir taip toliau, ir panašiai... Čia, žinoma, apibendrinau jos pasakojimą, nes tų nuobodžių nesąmonių išgirsti ir priešui nelinkėčiau.
 
Tai niršdama, tai susigraudindama ji vardijo bene visų įmanomų darbų trūkumus. Klausiausi tos nesibaigiančios tirados, kol neiškentusi užblioviau: „Tu gal durna, ar šiaip su protu susipykai? Net Londone gali įsidarbinti BET KAS! Ko neini mėtyti labdaros maišelių ar skrajučių? Niekas neknis smegenų, vaikštinėsi sau viena ir bent minimumą gausi! Ko nesusirandi privačių namų ir jų nevalai? Jei užknisa užsieniečiai, ko neįsidarbini pas lietuvius? Ir išvis, ką apie tai mano tavo vyras?“ Papūtusi lūpytes pažįstama atšlijo nuo stalo, padėjo arbatos puodelį ir kažką suvebleno mėgindama pasiteisinti, o man pritariamai linksėjęs jos vyras gūžtelėjo pečiais ir toliau pjaustė „Chicken Nuggetsus“.
Pasirodo, jiems gyventi gerai taip, kaip yra, vyro algos viskam užtenka. Gal...
 
Nė vienas iš jų nesugebėjo man paaiškinti, kaip rankas, kojas ir galvą ant pečių turinti mergiotė nesugeba įsidarbinti. Ką ten nesugeba, nenori.
 
Esu tikra, kad bent vieną tokio tipo pavyzdį žino kiekvienas, skaitantis šį tekstą. Žinoma, pasitaiko, kad žmogus darbo neranda dėl amžiaus ar sveikatos sutrikimų, tačiau šį kartą ne apie juos. Kalbu apie tuos, kurie emigravę be jokio sąžinės graužimo užsikaria ant kaklo kartu gyvenančiam asmeniui / draugams / giminėms / tėvams ir sugalvoja 101 būdą, kaip nerasti darbo užsienyje.
 
Dažnai susimąstau apie tokius lietuvius ir man kažką užtrumpina smegenyse. Nesueina galai, kaip reikia mąstyti, kaip elgtis ir kaip planuoti, jei neįmanoma įgyvendinti elementarios suaugusio žmogaus gyvenimo dalies. Yra moterų, kurios specialiai ieško jas išlaikysiančio vyro, todėl ir nedirba. Tokį gyvenimo būdą suprantu.
 
Yra žmonių, kurie puikiai vaidina, kad niekur jų nenori priimti dėl įvairių priežasčių, bet iš tikro tingi patys ir gyvena iš pašalpų. Tai irgi suvokiu. Tačiau tikrai yra tokių, kurie patys šventai tiki, kad Anglijoje tiesiog ne-į-ma-no-ma susirasti darbo. Fiziškai neįmanoma. Tai kaip suprasti šituos?
 
  

Žymos: Nedarbas, Mortos tiesa

Komentarai

Naujausi straipsniai