Sigita Limontaitė   |   2012-05-21

Eksperimentas „Nebenoriu būti bedarbis“: darbo paieškos

  
Eksperimentas „Nebenoriu būti bedarbis“: darbo paieškos

„Tiesos“ eksperimento tikslas – padėti žmonėms rasti būtent tokį darbą, apie kurį jie svajoja. Nuo eksperimento pradžios dalyviai Giedrė, Algimantas ir Aleksandra patys bei su „Tiesos“ pagalba kiekvieną dieną ieškojo darbo. Pristatome, kaip jiems sekėsi.

Aleksandra savo darbo paieškos strategijos nepakeitė. Moteris turi išsirinkusi keletą mėgstamų darbo paieškos tinklalapių ir juose nuolat tikrina naujus pasiūlymus bei siunčia savo gyvenimo aprašymą. Aleksandra nesėdi rankų sudėjusi ir visais įmanomais būdais stengiasi susirasti mėgstamą darbą. Ji nesiunčia gyvenimo aprašymų bet kur, išsirenka kompanijas, kuriose pati norėtų dirbti bei pareigas, kurias sugebėtų įvykdyti.
Negavusi atsakymų dėl darbo biure, Aleksandra neatmeta galimybės grįžti prie senosios savo profesijos – konditerės. Dėl konditerės pareigų moteris neseniai dalyvavo interviu, kuriame jai buvo pasiūlyta atvykti į bandomąjį testą ir pagaminti keletą desertų. „Buvau puikiai pasiruošusi šiam interviu, žinojau, kokių klausimų manęs klaus, nesijaudinau. Esu tikra, kad gausiu šį darbą, tačiau nenustosiu ieškoti darbo biure“ – ambicijų neslėpė Aleksandra.
 
Eksperimento dalyviui Algimantui gyvenimo trenerės konsultacijos bei lankyti kursai padėjo suprasti, kad jam derėtų pakoreguoti darbo paieškos strategiją. Jis neatsisakė savo pamėgtų tinklalapių, tačiau šiuo metu siunčia profesionalų patikrintą gyvenimo aprašymą bei suprato, kad jam reikėtų mokymo kursų arbo savanoriško darbo patirčiai įgyti.
 
Vaikinas praplėtė ir savo ieškomas pareigas. Anksčiau ieškodavęs tik kompiuterinės grafikos specialisto darbo, šiuo metu Algimantas ieško ir kompiuterių taisytojo, „Autocad“ programos specialisto, kompiuterių dizaino specialisto pagalbininko pozicijų. Taip pat Algimantas pradėjo ieškoti kompanijų, kuriose galėtų dirbti nemokamai, tačiau įgyti patirties. „Negaliu lankyti kursų ar mokytis visą dieną, tačiau galiu būti savanoriu dizainerio pagalbininkų po keletą valandų per dieną, o kitomis valandomis dirbti už atlygį. Taip įgysiu patirties bei žinių, kurios papuoš mano CV“ – „Tiesai“ sakė vaikinas.
 
Trečioji dalyvė taip pat šiek tiek pakeitė darbo paieškos strategiją. Nors Giedrė tebesinaudoja tais pačiais portalais, tačiau prieš siųsdama savo gyvenimo aprašymą lietuvių buhalterijos įmonei, pirmiausia nusprendė paskambinti jos direktoriui. Moteris suprato, kad toks bendravimas sutaupo laiko ir energijos, nes telefonu greitai išsiaiškini, ar tinki siūlomam darbui, o be to, drąsius žmones dažniau pakviečia į darbo pokalbį, kaip nutiko ir Giedrei.
Moteris sakė, kad pokalbis šioje įmonėje, kaip ir visose lietuvių įmonėse, buvo truputį keistas, tačiau vadovai – malonūs žmonės, siūlė jai dirbti keletą dienų per savaitę, kol išmoks svarbiausius dalykus. Kadangi Giedrė augina vaikelį, jai ši sąlyga ideali. „Dar telefonu direktorius klausė ar turiu patirties šioje srityje, atsakiau, kad nesu dirbusi įmonėje. Anksčiau būčiau sutrikusi, bet dabar jau žinau, kad reikia suktis iš situacijos, tad pasakiau jam teisybę: kad baigiau pirmuosius du buhalterijos kursų lygius bei penkerius metus tvarkausi dokumentus mokesčiams sau ir savo vyrui, tad patirties tvarkyti dokumentus Britanijoje tikrai turiu. Ir mane pakvietė į pokalbį“ – džiaugėsi Giedrė. Kadangi pokalbis vyko prieš keletą dienų, moteris skambučio vis dar laukia.
 
 
  

Žymos: Londonas, Nedarbas, Sigita Limontaitė, Eksperimentas

Komentarai

Naujausi straipsniai